Naujos knygos

  • Svėjos sūnus

    Svėjos sūnus

    Andersson, Lena. Svėjos sūnus : romanas. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2019]. – 237 p.

    Ši knyga - švedų žurnalistės Lenos Andersson kūrinys, kuriame chirurgiškai tiksliai rekonstruojamas Švedijos socialinis gyvenimas ir atskleidžiamas industrinės gerovės valstybės žlugimo procesas.
    Ragnaras Johansonas tikras modernios visuomenės kūdikis. Jis gimė ketvirtajame XX a. dešimtmetyje, kai šalyje vyko didžiosios permainos ir įsibėgėjo modernizacija.

    Skaityti daugiau...

  • Metai Venecijoje

    Metai Venecijoje

    Pellegrino, Nicky. Metai Venecijoje : [romanas]. – Vilnius : Sofoklis, 2019. – 319 p.

    Žurnalistė Ketė Blek, penkiasdešimties sulaukusi iki šiol neturėjusi ilgalaikių ir rimtų santykių moteris... įsimyli italą ir persikrausto į Veneciją. Tai turėtų būti didžiausias iki šiol patirtas jos nuotykis. Venecijoje ji padeda Masimo prižiūrėti svečių namų verslą ir tvarkyti nediduką Gondolos viešbutį. Kad laikas nebėgtų veltui, Ketė su leidykla sutaria savo pirmuosius metus aprašyti knygoje – nuo asmeninių santykių iki paragautų patiekalų, nuo sutiktų žmonių iki surinktų receptų.

    Skaityti daugiau...

  • Prarasta žmona

    Prarasta žmona

    Richmasn, Alyson. Prarasta žmona : romanas. – Vilnius : Tyto alba, 2019. – 358 p.

    „Prarasta žmona“  -  tai ne tik  likimo išskirtų dviejų mylinčių žmonių meilės ir išlikimo istorija, bet ir pasakojimas apie karą Europoje, nacizmo siaubą, imigrantų pastangas įsitvirtinti Amerikoje.
    Jozefas Konas – Niujorke gyvenantis ir sėkmingai dirbantis akušeris. Tačiau dar ir šiandien jis prisimena savo pirmąją žmoną Lenką, kurią prieš pat karą bėgdamas nuo nacių paliko Prahoje. Jis visuomet manė, kad jo jaunutė žmona žuvo.

    Skaityti daugiau...

  • Galutinė stotis - Aušvicas

    Galutinė stotis - Aušvicas

    Wind, Eduard, de. Galutinė stotis – Aušvicas: vienintelė knyga nuo pradžios iki galo parašyta Aušvice – Vilnius : Alma littera, 2019. – 2018 p.

    „Aušvicas visuomet sėdėjo prie mūsų virtuvės stalo.“ Taip pasakė mano mama, iš mūsų išgirdusi žinią, kad planuojame naują knygos leidimą. Iš tiesų Aušvicas gyveno su mumis. Dažniausiai jis buvo matomas, vis išnyrantis tėvo pasakojimuose ir sugrįžtantis jo, kaip psichiatro, profesinėje veikloje. Arba jis būdavo plika akimi nematomas, bet lyg vaiduoklis blaškydavosi po mūsų namus, keldamas baimę.

    Skaityti daugiau...