2013 m. sausio mėn. kraštotyros kalendorius

Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:27

2 d. – 70 metų, kai Miežiškiuose gimė (1943) ALFONSAS GRIGONIS, fizikas, habil. dr. (1996), profesorius, KTU fizikos katedros vedėjas (nuo 1991-2000). 1950-1961 mokėsi Miežiškių vid. mokykloje. 1961-1964 studijavo VU Fizikos fakultete. Dirbo Vilniaus ir Kauno universitetuose, studijavo aspirantūroje. Daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių, paskelbtų Lietuvos ir užsienio spaudoje, keleto išradimų autorius, mokomųjų knygų bendraautorius. Lietuvos nacionalinės mokslo premijos (technologijos srityje) laureatas (2000), KTU senato narys.
5 d. – 55 metai, kai Velniakiuose (Karsakiškio apyl.) gimė (1958) RIMANTAS MIKNYS, istorikas, humanitarinių m. dr., VPU docentas. Mokėsi Vepų, Karsakiškio, Subačiaus mokyklose. 1976-1981 studijavo VPI,  1984-1989 – Istorijos institute aspirantūroje. Istorijos klausimais vienas ir su kitais parašė knygų lietuvių ir lenkų kalbomis.
7 d. – 75 metai, kai Jačiūnų kaime (Miežiškių vlsč.) gimė (1938) PETRAS MURMOKAS, tautodailininkas. Mokėsi Juostininkų pradinėje mokykloje. Grįžęs iš tremties lankė Miežiškių vidurinę mokyklą, tarnavo kariuomenėje. Vėliau baigė Kauno politechnikumą. Dirbo Vilniaus ir Klaipėdos autobusų parkuose. Nuo 1967 gyvena Klaipėdoje. Nuo 1975 yra tautodailininkų sąjungos narys, surengė autorinių parodų.
12 d. –105 metai, kai Stanioniuose (dab. Panevėžio sen.) gimė (1908) KAZYS BARĖNAS (tikr. Barauskas), rašytojas, leidėjas. Baigė Kauno VDU Humanitarinių m. fakultetą, dirbo spaudoje. 1944 emigravo iš Lietuvos, apsigyveno Anglijoje, redagavo „Europos lietuvį“, vadovavo “Nidos“ l-klai. Išleido novelių rink. „Giedra visad grįžta“ (1953), „Karališka diena“ (1957), „Atsitiktiniai susitikimai“ (1968), „Kilogramas cukraus“ (1978), „Pati apatinė pakopa“ (1992), romanus „Tūboto gaidžio metai“ (1969), „Dvidešimt viena Veronika“ (1971), „Beragio ožio metai“ (1982), „Meškos maurojimo metai“ (1990). Išleido 2 enciklopedinius leidinius „Britanijos lietuviai“ (1978, 1997), apybraižų knygą „Dar po 20 metų  Bradfordo ir apylinkės lietuvių veikla“ (1995). Mirė 2006-03-17 Londone.
13 d. – 140 metų, kai Skliausčiuose (Jurbarko r.) gimė (1873) JUOZAS GUDAVIČIUS, kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pirmasis Lietuvos kariuomenės karo orkestro kapelmeisteris. 1899 baigė Varšuvos muzikos institutą, dirbo kariuomenės kapelmeisteriu Kretingoje, Kaune. Vargonininkavo, vadovavo chorams, įkūrė Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestrą, jam vadovavo. 1918 atvyko į Panevėžį, organizavo muzikos mokyklą, jai vadovavo. 1930 vargonininkavo Paįstrio bažnyčioje, subūrė šaulių dūdų orkestrą. Sukūrė choro dainų, giesmių, kūrinių pučiamųjų orkestrams. 1935-1939 gyveno Liūdynėje. Mirė 1939-11-12. Palaidotas Panevėžyje.
24 d. – 70 metų, kai Naujarodžiuose (Krekenavos vlsč.) gimė (1943) VYTAUTAS ŠVARLYS, dailininkas vitražistas. 1950-1954 mokėsi Rodų pradinėje mokykloje, 1954-1959 – Krekenavos vid. mokykloje, 1966-1972 studijavo VDI. Dirbo įvairiose organizacijose dailininku. Sukūrė architektūrinių darbų, dekoratyvinių kompozicijų, vitražų ir kt. darbų. Nuo 1981 m. Lietuvos dailininkų Sąjungos narys.  Surengė parodų Lietuvoje ir užsienyje. Krekenavos bažnyčią puošia jo dekoratyvinė kompozicija „Prisikėlimas“ (1998).
26 d. – 120 metų, kai Bimbuose (Rokiškio r.) gimė (1893) STANISLOVAS MAČIULIS, gydytojas. 1919 baigė karo medicinos akademiją Petrograde. 1921 grįžęs į Lietuvą dirbo Marijampolėje pulko gydytoju. Išėjęs į atsargą nuo 1923 dirbo gydytoju Smilgiuose, buvo Smilgių valsčiaus tarybos pirmininkas. 1925-1930 dirbo Panevėžio apskrities gydytoju. Jo pastangomis pastatyta moderni Panevėžio apskrities ligoninė. 1941 06 26 enkavadistų žiauriai nužudytas Moigio namo rūsyje. Palaidotas karių kapinėse Panevėžyje. Apdovanotas LDK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929).
26 d. – 55 metai, kai Tiltagaliuose gimė (1958) RASA JUKNEVIČIENĖ, RASTAUSKIENĖ, politikė, gydytoja, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, LR Seimo narė. Mokėsi Panevėžio 10-oje vid.mokykloje, studijavo KMI. 1984-1990 dirbo Pasvalyje gydytoja.1988 įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. 1990-1992 Lietuvos AT/AS deputatė. Nuo 1996 Lietuvos Seimo narė. Apdovanota Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2004). Nuo 2008 m. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė.
28 d. – 80 metų, kai Repšiškiuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1933) POVILAS MIŠKINIS, kunigas, Biržų dekanato dekanas, Vabalninko bažnyčios klebonas. 1952 baigė Ramygalos vidurinės mokyklos 9 klases. Dirbo Ramygalos MTS ir lankė darbo jaunimo vidurinę mokyklą. 1958 įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1963 įšventintas į kunigus. Dirbo vikaru Alantos, Panevėžio, Pasvalio bažnyčiose. 1978-1983  - Smilgių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas. 1983 paskirtas Vabalninko bažnyčios administratoriumi. Nuo 1996 – Biržų dekanato dekanas.