Žemaitė : gyvenimo gramatika

Daujotytė, V. Žemaitė : gyvenimo gramatika

Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. Žemaitė : gyvenimo gramatika. – [Vilnius], Odilė, [2019]. – 373 p. : iliustr.

Žemaitė – tai lietuvių literatūros ir kultūros reiškinys. Knygoje „Žemaitė: gyvenimo gramatika“ profesorė Viktorija Daujotytė nauju žvilgsniu žvelgia ne tik į Žemaitės kūrybą, bet ir jos asmenybę.
Kokia buvo ta Žemaitės „gyvenimo gramatika“? Viktorija Daujotytė analizuoja Žemaitės kūrybą, jos asmeninį gyvenimą ir to gyvenimo filosofiją, atskleidžia, kaip Žemaitės kūryboje buvo įamžinti svarbūs liudijimai apie to meto istorinius įvykius, socialinius pokyčius.

Knygoje „Žemaitė: gyvenimo gramatika“ autorė pateikia svarbius faktus ir visiškai unikalias įžvalgas, kurios pristato Žemaitę kaip savotišką savo laikotarpio ambasadorę, kuri seniai užsitarnavo literatūros klasikės vardą, tačiau taip pat visuomet buvo kur kas daugiau nei rašytoja – ji žadino moterų bendrystę ir sąmoningumą, buvo labai įvairialypė meniška asmenybė.
„Knygą „Žemaitė: gyvenimo gramatika“ rašiau iš džiaugsmo prie jos sugrįžti, iš naujo skaityti, aiškintis, stebintis tuo, kad Žemaitė buvo ir kad tebėra.“
(Viktorija Daujotytė).
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921 m.) – lietuvių rašytoja, aktyvi demokratė, dalyvaudavo moterų suvažiavimuose, rinko aukas nukentėjusiems nuo karo. Pirmąjį kūrinį parašė sulaukusi daugiau nei 40 metų. Žemaitė yra parašiusi daugiau nei 350 apsakymų, apysakų, apybraižų, vaizdelių, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Daug kūrinių buvo atspausdinti tuometinėje spaudoje. Žymiausi kūriniai: „Marti“, „Petras Kurmelis“, „Sučiuptas velnias“, „Sutkai“.
Viktorija Daujotytė (g. 1945 m.) – Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Mokslininkė daugiausia tyrinėja poeziją, literatūrą. Interpretuodama literatūros kūrinius dažniausiai remiasi egzistencinių problemų aspektu. Daug dėmesio skiria moterų rašytojų kūrybai.

Turinys