Elena Gabulaitė

Elena Gabulaitė

Elena Gabulaitė gimė 1916 m. rugsėjo 2 d. Žudžių kaime, Ramygalos valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Baigusi   Barklainių pradinę mokyklą 1930 m. ji įstojo į Ramygalos šešių klasių vidurinę mokyklą. Joje kapelionas Alfonsas Sušinskas įtraukė į ateitininkijos gretas. Vėliau tęsė mokslą Panevėžio mergaičių gimnazijoje, o nuo 1937 m. - Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Studijas baigė 1942 m. jau Vilniuje, bet sovietų valdžia vokiečių išduoto diplomo nepripažino. Teko iš naujo studijuoti Šiaulių pedagoginiame institute.

Lituanistinį pedagoginį darbą E. Gabulaitė pradėjo Biržų gimnazijoje, o nuo 1944 iki 1971 m. dirbo Panevėžio 2-ojoje (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija), Darbo jaunimo, 1-ojoje vidurinėje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija), muzikos mokyklose. 

Nuo 1936 m. spausdino savo kūrybą „Panevėžio garse“, „Ateities spinduliuose“, „Naujojoje vaidilutėje“, „Studentų dienose“, vėliau – „Panevėžio balse“, „Gimtinėje“, „Tėvynėje“.
Be daugybės atsiminimų, ji parašiusi kraštotyrinius darbus „Tėviškės takais“, „Negęstantis žiburys“ apie kun. rašytoją Juozą Balvočių-Gerutį, su prelatu Broniumi Barausku – „Ramygala“. Aktyviai dalyvavo kraštotyrinėje veikloje. Priklausė Kraštotyros draugijai, skaitė paskaitas, pasisakydavo kultūriniuose renginiuose.
Rankraščiuose liko publicistiniai-lyriniai apmąstymai apie mūsų tautos istorinius, kultūrinius įvykius, asmenybes, savo kartos amžininkus. Rinko tautosaką, sukaupė per 500 politinių anekdotų.
1997 m. ji išrinkta labiausiai nusipelniusi panevėžietė.
Mirė 1999 m. spalio 17 dieną. Palaidota šalia tėvų ir sesers Ramygalos kapinėse.