Ieva Sakalauskaitė-Pocienė gimė 1923 metais Piniavoje, Panevėžio rajone. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Kaune baigė paskutinę gimnazijos klasę ir iki 1943 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Tų pačių metų balandžio 19 d., būdama vos devyniolikos, ištekėjo už būsimo inžinieriaus Martyno Pociaus. 1944 m. jauna šeima su sūneliu Eugenijumi pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. gimė dukra Elzbieta. Vokietijoje I. ir M. Pocių šeima praleido penkerius metus. Nuo 1950 m. gyveno Adelaidėje (Australija). 1959–1964 m. I. Sakalauskaitė-Pocienė studijavo Pietų Australijos meno mokykloje. Joje liko dėstytojauti ir dirbo iki 1975-ųjų. 1970 m. mokėsi bronzos liejimo Tarptautinėje vaizduojamosios dailės vasaros akademijoje Zalcburge (Austrija).
-
Atnaujinta: Antradienis, 12 rugsėjo 2023 10:23
Panevėžio rajone, Linkaučių dvare gimusi Felicija Bortkevičienė (1873–1945) – visuomenininkė, politikė, žmogaus teisių gynėja, žurnalistė, leidėja, kandidatė į prezidentus, Steigiamojo Seimo deputatė, asmenybė, įžvalgumu ir atsidavimu pralenkusi laikmetį.
Felicija Bortkevičienė iki 13 metų mokėsi namuose, 1885–1889 m. – Kauno „Marinskaja“ mergaičių gimnazijoje. Už streiko organizavimą iš priešpaskutinės klasės pašalinta. 1890 m. baigė Vilniaus mergaičių gimnaziją. Metus studijavo istoriją bei prancūzų kalbą Varšuvoje privačiuose slaptuose Moravskos moterų kursuose.
-
Atnaujinta: Pirmadienis, 02 sausio 2023 10:06
Kompozitorius, kapelmeisteris, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas.J. Gudavičius – pirmasis Lietuvos kariuomenės kapelmeisteris. 1930–1935 m. gyveno Paįstryje , vargonininkavo, steigė bažnytinius ir pasaulietinius chorus, orkestrus, ugdė vargonininkus. 1935–1939 m. gyveno Liūdynės kaime. Nuo 2016 m. Panevėžio rajono Paįstrio kultūros centras organizuoja Juozo Gudavičiaus atminimui skirtą konkursą „Kur giria žaliuoja“. 2003 m. Paįstryje (Panevėžio r.) paminkline lenta (aut. A. Klovas) pažymėtas namas, kuriame kompozitorius gyveno. 2008 m. paminkline lenta paženklinti Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios vargonai. 1995–2019 m. Liūdynėje, name, kuriame kompozitorius praleido paskutiniuosius gyvenimo metus, veikė memorialinis kambarys, namas buvo pažymėtas atminimo lenta. 1993 m. J. Gudavičiaus kapas senosiose Panevėžio kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2022 m. muziko dukra Regina Algė Gudavičiūtė Panevėžio kraštotyros muziejui padovanojo kompozitoriaus asmens dokumentų kolekciją.
-
Atnaujinta: Ketvirtadienis, 16 birželio 2022 11:35
Dailininkas gimė 1912 m. vasario 15 d. Baibokų kaime, Krekenavos valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Mokėsi Krekenavos progimnazijoje, vėliau Kauno meno mokykloje. Iš ten 1935 metais buvo perkeltas į Specialiojo skyriaus Dekoratyvinės tapybos studiją, domėjosi monumentaliąja daile. 1936 metais per vasaros atostogas dekoravo Naujamiesčio bažnyčią, nutapė paveikslų Miežiškių ir Vadaktėlių bažnyčioms. Dilkos sėkmingo diplominio (istorine tematika) darbo „Skirgailos vestuvės“ vadovas buvo Stasys Ušinskas. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją 1937 metais V. Dilka įstojo mokytis į Romos karališkąją meno akademiją pas Karlą Sivierą (Carlo Siviero). Deja, pabaigti studijų neleido Europoje prasidėjęs karas. Grįžęs į Lietuvą 1939 metais V. Dilka dirbo dėstytoju Panevėžio berniukų ir mergaičių gimnazijose, o 1940 metų rudenį, kaip jaunesnysis dėstytojas, Taikomosios dailės mokykloje (pertvarkius Kauno meno mokyklą).