Ramygala

Ramygalos centras - Laisvės aikštė. Urbanistikos paminklas, kuriam būdingas savitas gatvių tinklas, radialinis aikštės planas.
Laisvės aikštėje skulptoriaus K.Kisielio ir architekto V.Čekanausko sukurtas paminklas „Sopulingoji“. Paminklą juosia Lietuvos partizanų atminimo siena su iškaltomis visų žuvusiųjų Vyčio apygardos partizanų pavardėmis.
Miesto centre pastatytas paminklinis akmuo, kuriame įamžintos dvi svarbios datos: 1370 m.- Ramygalos vardo pirmasis paminėjimas, 2003-01-13  miesto herbo patvirtinimas LR Prezidento dekretu.

Ramygalos miesto puošmena - neogotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta iki XV a. pabaigos, jos vietoje buvusi pagonių šventykla – romuva.
Pirmoji medinė bažnyčia stovėjusi iki XVIII a. vidurio, kilęs gaisras sunaikino ne tik bažnyčią, bet ir visą miestelį.
1781 m. Vilniaus katedros kapitulos kanauninko, Šv. Kazimiero koplyčios klebono grafo Mykolo Tiškevičiaus rūpesčiu Ramygaloje iškilo nauja, Šv. Jono Krikštytojo titulu bažnyčia.
Klebonas Julius Norgėla pagal architekto Karlo Edvardo Strandmano projektą 1897 m. pradėjo statyti dabartinę mūrinę bažnyčią. 1902-1907 m. klebono Juozo Genio (1858-1907) rūpesčiu ji pastatyta. Pradėjus statyti naują bažnyčią medinė liko jos viduje ir vyko pamaldos iki buvo pastatyta naujoji. Vėliau senoji bažnyčia buvo išardyta ir išnešta. Ramygalos šv. Jono Krikštytojo baigta statyti 1907 m. vien tik parapijiečių aukomis.
Trys ąžuoliniai altoriai papuošti gotiškais pinakliais ir arkutėmis. Centrinio altoriaus mensa iš margo marmuro, antipediume Paskutinės Vakarienės raižinys. Altoriaus centre, bažnyčios titulo – Šv. Jono Krikštytojo, krikštijančio Viešpatį Jėzų bareljefas. Šonuose stovi vyskupo šv. Stanislovo ir šv. Kazimiero medinės skulptūros. Altoriaus viršuje Švč. Mergelės Marijos tarp suklupusių angelų skulptūra.
Bažnyčios prieangyje stovi Bernardo Bučo skulptūra, Kristus nešantis kryžių. Ši skulptūra stovėjo miestelio centre, sovietų valdžiai pareikalavus nugriauti, ji buvo priglausta bažnyčioje, kur pasiliko iki šiol. Bažnyčioje yra originalios (skulptūrinės) kryžiaus kelio stotys.
2007 m. birželio 24 d. Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia minėjo 100-ąjį jubiliejų ta proga šventoriuje pastatytas tautodailininko Stanislovo Janušio koplytstulpis, metalinį kryžių nukalė Vytautas Kryževičius. Koplytstulpį pašventino vyskupas Juozas Preikšas.

Ramygalos miesto pietinėje dalyje, 10  metrų nuo plento Panevėžys – Kaunas 1903  metais pradėtas statyti vėjinis malūnas. Malūną statė Marozas Antanas savo lėšomis. Malūnas buvo medinis, 14 metrų aukščio, sparnų ilgis 12 m., nupjautos aštuonkampės piramidės formos. 1941-44 m. malūnas buvo subombarduotas. 1945 m. suremontuotas. Nugriautas apie 1965 metus.

Ramygaloje, Dariaus ir Girėno gatvėje Nr.46 b., stovi senasis Ramygalos malūnas. Malūnas statytas 1929 metais, jame, iki šių dienų, yra autentiška to meto Švediška įranga. Senasis Ramygalos malūnas gali pasiūlyti grūdų perdirbimo paslaugas. Malūno savininkai, Vitalija ir Jonas Plučai, rengia edukacinę programą pavadinimu "Nuo grūdo iki duonos", kurioje lankytojai supažindinami su malūnu, grūdų perdirbimo technologijomis.
Taip pat galima pasivaišinti krosnyje iškepta duona ar pyragu iš šio malūno sumaltų miltų.