Paliūniškis

Paliūniškis – gyvenvietė Panevėžio rajono šiaurinėje dalyje. Yra Paliūniškio pagrindinė mokykla, biblioteka. Teka Lėvens upė, per ją yra inžinieriaus Kazio Germano 1933 m. pastatytas arkinis Paliūniškio tiltas, netoli plyti viena iš didžiausių Žalioji giria. Greta yra mažos kapinaitės.

Paliūniškio pagrindinė mokykla. 1915 m. dvarininko Z. Malinsko viename iš pastatų buvo įkurta Paliūniškio pradinė mokykla. Joje dirbo mokytoja V. Mackevičiūtė, baigusi daraktorių kursus. Į pirmą skyrių susirinko 76 vaikai. Juos mokė lietuviškai skaityti, rašyti, lenkų ir vokiečių kalbų. Dvarininkui Z. Malinskui dovanojus Bernotų kaime žemės sklypą, Panevėžio apskrities lėšomis 1925 m. pastatyta nauja medinė, dviejų aukštų keturmetė mokykla. Prie jos prijungta Naujikų pradinė mokykla. Prie mokyklos buvo organizuoti beraščių ir mažaraščių kursai. Juos lankė apie 50 žmonių. Mokytojas P. Daukas organizavo Šaulių aikštės apsodinimą liepomis, rengė vakarus, vaidinimus. 1933 m. mokyklos vedėju paskirtas S. Lingys. Jo dėka mokykla tapo visos apylinkės gyvenimo centru. Jis Šaulių aikštėje organizavo karinius mokymus, sportines varžybas, šventes. 1934 m. pasodintas sodas: 25 obelaitės, 10 kriaušaičių. 1940 m. žiemą, užėjus dideliems šalčiams iki 37 laipsnių, beveik viskas iššalo. Vokiečių okupacijos metais mokyklą rėmė tik tėvai, aprūpindavo mokyklą malkomis, šelpė mokytojus. 1950 m. atidaryta 5 –oji klasė, 1951 m. mokykla išaugo į septynmetę. 1952-1961 m. mokyklos direktoriumi dirbo J. Laurinaitis. Mokiniai talkino kolūkiečiams, buvo organizuojamos ekskursijos, vakarai. 1958 m. mokykloje įvesta elektra. 1961 m. mokykla pertvarkyta į aštuonmetę. Mokykloje veikė pionierių ir komjaunimo organizacijos. Mokiniai mokėsi šešias dienas per savaitę. Berniukai nešiojo kostiumus, mergaitės sukneles ir prijuostes.
Buvo organizuojami susitikimai su įvairių specialybių žmonėmis. Mokyklą rėmė Panevėžio šiluminiai tinklai, kolūkis nupirkdavo naujametines dovanėles, duodavo mašiną ekskursijoms. Daug metų mokyklai atidavė mokytoja A. Ivanauskienė. 1981 m. vasario mėn. mokykla Bernotų kaime sudegė. Mokiniai tada mokėsi pas žmones daugiabučiuose Paliūniškyje. Žmonės klasėms užleido po vieną kambarį pirmuose aukštuose.

Paliūniškio istorija neatsiejama nuo čia buvusio dvaro istorijos. Pastarasis paminėtas jau 1595 m. XVIII a. pabaigoje Paliūniškio dvarą valdė Vabalninko karališkojo dvaro valdytojas R. Mošinskis. Vėliau - Severinas, Potockis, Kerbedis, Malinskis. Apie 1910-1912 m. Čia įveistas parkas. Dvaro parke yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių ir rusų karių kapinės. 

Paliūniškio tiltas per Lėvens upę kelyje Paliūniškis–Vabalninkas pastatytas 1933 m. Jį projektavo ir statybos darbus prižiūrėjo tuometis Panevėžio apskrities savivaldybės inžinierius, vėliau – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Kazys Germanas. Tai originaliausias K. Germano projektuotas arkinis tiltas.
Anuomet objektas vaidino kur kas svarbesnį vaidmenį nei dabar – per jį ėjo pagrindinis kelias iš Panevėžio link Subačiaus, Kupiškio. Iki pastatant šį gelžbetoninį tiltą, beveik toje pat vietoje stovėjo 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanorių statytas medinis tiltas. 1933 m. tiltui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas.
Paliūniškio tiltas yra vienas iš trijų senų, istorijai ir kultūrai reikšmingų Panevėžio regiono tiltų, kurie įtraukti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.