2009 m. kovo mėn. kraštotyros kalendorius

Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:27

3 d. 50 metų, kai Panevėžio r. gimė (1959) KĘSTUTIS GUDAS, humanitarinių m. dr., Panevėžio kolegijos direktorius, KTU Panevėžio instituto docentas. 1977 baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą, 1982 - VU istorijos fakultetą, mokėsi aspirantūroje. Knygų: ,,Lietuvių tautinė padėtis Mažojoje Lietuvoje XIX a. pabaigoje“ (1992), ,,Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę metais. 1918-1920“ (1998) autorius, monografijos „Panevėžys XVI-1990 m.“ mokslinis redaktorius ir sudarytojas. Suteiktas labiausiai nusipelniusio švietimo srityje panevėžiečio vardas (1997).
4 d. 95 metai, kai Pajuosčio dvare gimė (1914) JUOZAS MASILIONIS, pedagogas, publicistas. Baigęs Panevėžio gimnaziją studijavo VU lietuvių kalbą ir literatūrą. 1939-1944 mokytojavo Joniškio gimnazijoje. 1945 emigravo į Vokietiją, 1949 persikėlė į JAV. Čikagoje dirbo mokytoju, bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose. Išleido vadovėlio ,,Lietuvių literatūra“ 4 dalis, su kitais parengė monografiją ,,Panevėžys“ (1963), išleido kitų knygų. Bendradarbiavo „Švietimo gairėse“, „Laiškuose lietuviams“ „Mūsų vytyje“ ir kituose periodiniuose leidiniuose. Mirė 2000 12 16 Čikagoje.
7 d. 145 metai, Kai Prastavoniuose  (Radviliškio r.) gimė (1864) JUOZAS MASIULIS, knygininkas, knygnešys. Turėjo savo nuosavą knygyną Panevėžyje, leido knygas, kalendorius, atvirukus ir kt. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Mitė 1940 03 26 Panevėžyje.
9 d. 80 metų, kai Varpučiuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1929) ANTANAS BANELIS, agronomas selekcininkas, agrarinių m. dr. (1994). 1954 baigė LŽŪA, dirbo Rumokų bandymų stotyje moksliniu bendradarbiu. Parašė knygą ,,Cukrinių runkelių sėklininkystė“ (1963). Su J.Mockaičiu išvedė tris naujas pašarinių runkelių veisles.
10 d. 75 metai, kai Pajuostėje gimė (1934) LAIMĖ GABRIELĖ LUKOŠIŪNIENĖ, bibliotekininkė, menotyrininkė. 1960 baigė VU. Nuo 1963 dirba Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje. Sudarė albumą ,,Jesus Christus“ (1993). Parengė bibliografinę rodyklę ,,Lietuvos TSR dailė, 1940-70“ (su kitais, 1981). Daugelio literatūros sąrašų, straipsnių apie dailę ir dailininkus autorė.
16 d. 70 metų, kai Putauskuose (Vabalninko vlsč.) gimė (1939) JONAS STRIELKŪNAS, poetas, vertėjas. 1957 baigė Vabalninko vidurinę mokyklą, dirbo korespondentu. Išleido eilėraščių rinkinius: ,,Raudoni šermukšniai“ (1966), ,,Vėjas rugiuose“ (1971), ,,Varpo kėlimas“ (1978), ,,Po tylinčiom žvaigždėm“ (1982), ,,Lapkričio medis“ (1985), ,,Pirmoji meilės knyga“ (1990), ,,Tamsūs buvo žiedai“ (1990), ,,Trečias brolis“ (1993), ,,Žirgo maudymas“ (1995), ,,Tamsos varpai, šviesos varpai“ (1998), ,,Einu namo“ (1999), ,,Praėjęs amžius“ (2001), ,,Naktiniai sodai“ (2002, “Ligi dvyliktos” (2003). Išvertė N.Nekrasovo, F.Tiutčevo, A.Feto ir kt. poetų eilių.
18 d. 120 metų, kai Bliūdžiuose (dab. Panevėžio sen.) gimė (1889) STEPONAS BIEŽIS, gydytojas, visuomenės veikėjas. Panevėžyje baigė 4 klases. 1910 išvyko į JAV, 1916 baigė medicinos studijas Čikagoje. Dirbo gydytoju, aktyviai dalyvavo lietuvių skautų veikloje, bedradarbiavo medicinos žurnaluose,  redagavo ,,Lietuvių gydytojų biuletenį“. Išleido knygą ,,Būkite sveiki“ (1953, 1955). Apdovanotas III laipsnio Gedimino ordinu (1938). Mirė 1973 04 06 Čikagoje.  
19 d. 125 metai, kai Bernotuose (Karsakiškio vlsč.) gimė (1884) JUOZAS ČERKESAS (BESPARNIS), poetas, publicistas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, dirbo raštininku Žagarės, Piniavos, Vabalninko valsčiuose. Vėliau dirbo advokatu Panevėžyje. Besparnio slapyv. paskelbė straipsnių, feljetonų, išleido eiliuotos kūrybos rinkinėlius „Birbynė“ (1910), „Vamzdys“ (1911). Mirė 1949 10 16.
20 d. 60 metų, kai Auriliškiuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1939) ROMUALDAS VEŠIOTA, dainininkas, operos solistas. Mokėsi Berčiūnų, Naujamiesčio mokyklose. 1972 baigė Lietuvos Valsrybinę konservatoriją. 1972-1992 Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, nuo 1992 dirbo pedagogu Panevėžio konservatorijoje.
23 d. 65 metai, kai Panevėžyje gimė (1944) LILIJA-EUGENIJA JASIŪNAITĖ, dailininkė tekstilininkė. 1968 baigė DI Vilniuje. Nuo 1974 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1968 dalyvauja respublikinėse ir užsienio (Italija, Vokietija, Rusija) parodose. Gyvena Panevėžyje.
25 d. 125 metai, kai Žadavainiuose (Utenos r.) gimė (1884) MAMERTAS LUMBĖ, kunigas, publicistas. Kunigu įšventintas 1908. Kunigavo Tauragėje, Kaune, Panevėžyje. 1913-1920 - Ramygalos vikaras, vėliau klebonas. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Mirė 1942 11 01 Kaune.
25 d. 115 metų, kai Karsakiškyje gimė (1894) ANTANAS JONUŠKA, Lietuvos kariuomenės karininkas. 1913 baigė Panevėžio realinę mokyklą. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 baigė Aleksejaus karo mokyklą Maskvoje, dalyvavo I-ajame pasauliniame kare. Grįžęs į Lietuvą 1929 įstojo į Lietuvos kariuomenę. Mirė 1929 10 25.
26 d. 110 metų, kai Subačiuje gimė (1899) PRANAS SKARDŽIUS, kalbininkas, Lietuvos MA akademikas (1941). 1923 baigė Panevėžio gimnaziją, studijavo Lietuvos ir Leipcigo (Vokietija) universitetuose. 1929-1939 VDU docentas, 1939-1943 VU profesorius. 1944 pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1949 gyveno JAV, dirbo Vašingtono Kongreso bibliotekoje. Išleido knygas: ,,Daukšos akcentologija“ (1935), ,,Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas“ (1936), ,,Lietuvių kalbos žodžių daryba“ (1941, 1943), ,,Lietuvių kalbos kirčiavimas“ (1968) ir kt. Parašė ir išspausdino  straipsnių apie lietuvių kalbos tyrinėtojus, kalbos kultūros ir kt. klausimais. Mirė 1975 12 18 JAV.
28 d. 105 metai, kai Žudžiuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1904) KAZIMIERAS BARAUSKAS (BARAS), kunigas, žurnalistas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1929 įšventintas kunigu. Dirbo Užpaliuose, Anykščiuose, Pandėlyje, Biržuose. 1938-1940 redagavo savaitraštį ,,Mūsų laikraštis“. Nuo 1940 gyveno JAV. Dirbo ,,Draugo“ redakcijoje Čikagoje. Išleido knygas ,,Bolševizmo siaubas Lietuvoje“ (1941), ,,Tremtinio pergyvenimai“ (1943). Mirė 1972 11 05 Čikagoje. Po mirties išleistas straipsnių rinkinys ,,Prisikėlimo žmonės“ (1974).