• 2009 m. sukanka

    Π 290 metų, kai gimė (1729) JUOZAPAS BENEDIKTAS VAZNICKIS-PUNDZEVIČIUS, kunigas. Nuo 1779 – Ramygalos klebonas, nuo 1792 – altarista. Mirė 1795 05 15. Palaidotas Ramygalos bažnyčios rūsyje.
    Π 225 metai, kai Žemaitijoje gimė (1784) BENEDIKTAS ŠMIGELSKIS, Krekenavos paskutinis arkidiakonas, istorikas. Mokėsi pranciškonų vienuolynų mokyklose, studijavo VU. 1806 įšventintas kunigu, nuo 1829 prelatas, ėjo įvairias pareigas Žemaičių vyskupijos kapituloje. Rašė lenkiškai. Tęsė M.Valančiaus istoriografinius tyrinėjimus. Parašė jo knygos ,,Žemaičių vyskupystė“ kritinį vertinimą, plačiai nušvietė vyskupo J.A.Giedraičio gyvenimą ir asmenybę, iš prancūzų į lenkų kalbą išvertė poezijos, visuotinės istorijos veikalų. Kai kurių jo raštų lietuviškus vertimus 1908-1912 paskelbė ,,Draugija“. Mirė 1879 02 19 Antanapolyje. Palaidotas Krekenavoje.
    Π 200 metų, kai Žemaitijoje gimė (1809) TEOFILIS RAČKAUSKAS, kunigas, vienuolis dominikonas, 1863 sukilimo dalyvis. Būdamas Raseinių vienuolyne prisidėjo prie sukilėlių. 1863 iškeltas į Naujamiestį vikaru, tais pačiais metais išėjo pas sukilėlius kapelionu. 1863 08 17 prie Pališkio (Krakių vlsč.) rusų sulaikytas, rugpjūčio 23  įvykdyta mirties bausmė Kaune.
    Π 170 metai, kai Sukniškio dvare (Karsakiškio vlsč.) gimė (1839) POVILAS PUZINAS, visuomenės veikėjas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1879 išrinktas Panevėžio apskrities bajorų maršalka. Jo iniciatyva apskrityje buvo statomi tiltai, gerinami keliai, tiesiamos telefono linijos, įkurta Panevėžio realinė mokykla, pastatyta Panevėžio trąšų gamykla. Už švietėjišką veiklą 1890 nuteistas 10 metų tremties. Mirė 1910 Vinicoje (Ukraina). Žmona palaidota Naujamiesčio kapinėse.
    Π 165 metai, kai Zalatoriuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1844) NIKODEMAS BAUKUS VENSKAVIČIUS, lietuvių kalbos tyrinėtojas, tautosakos rinkėjas. Mokėsi Panevėžio, Šiaulių gimnazijose. 1872 baigė Kazanės universiteto Teisės fakultetą. Dirbo Saratovo ir Voronežo gubernijose teismų įstaigose. Mokydamasis rinko tautosaką Vadaktėlių, Upytės, Ramygalos apylinkėse, kaupė medžiagą lietuvių kalbos gramatikai, rašė straipsnius lietuvių kalbos rašybos klausimais. Sudarytas tautosakos rinkinys ,,Senu dienu Bili“ saugomas Lietuvos MA tautosakos rankraštyne, straipsniai, kalbinė medžiaga ir laiškai – VUB Rankraščių skyriuje. Mirė 1877 12 13 Peterburge.
    Π 165 metai, kai Plaučiškiuose. (Rozalimo vlsč.) gimė (1844) STANISLOVAS RAILA, teisininkas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Panevėžyje bajorų gimnazijoje, teisės mokslus studijavo Petrapilyje, kurį laiką dirbo Rusijoje. 1875 grįžęs į Lietuvą tapo vienu iš pirmųjų lietuvių advokatų Kaune. Buvo įvairių lietuviškų draugijų narys, ,,Aušros“ rėmėjas, vienas jos bendradarbių. Mirė 1918 Ukrainoje.
    Π 160 metų, kai Čelkiuose (Rozalimo vlsč.) gimė (1849) ADOMAS BARANAUSKAS, knygnešys. Spaudos draudimo metais knygas platino Smilgių krašte. Mirė 1919 Smilgiuose.
    Π 150 metų, kai gimė (1859) ALEKSANDRAS GARNEVIČIUS, kunigas, lietuviškos spaudos bendradarbis, knygnešių rėmėjas. Baigęs Kauno kunigų seminariją kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. Nuo 1906  - Vadaktėlių bažnyčios kuratas. Mirė 1931 05 09 Vadaktėliuose.
    Π 150 metų, kai Meldiniuose (Rozalimo vlsč.) gimė (1859) ADOMAS LOPATTO (Lopeta), kunigas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje. 1884 įšventintas kunigu, dirbo Panevėžyje, Telšiuose ir kt. 1893 išvyko į JAV, ten steigė lietuviškas parapijas, aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių veikloje. Mirė 1946 JAV.
    Π 145 metai, kai Kretingos r. gimė apie (1864) KAZIMIERAS DOMARKAS, kunigas, knygnešys. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1890 įšventintas kunigu ir paskirtas į Raguvą vikaru. Palaikė ryšius su Garšvių knygnešių draugija. Buvo jos bendradarbis, draudžiamosios spaudos platintojas Raguvos apylinkėse. 1895 buvo areštuotas, tardomas. 1896 10 14 caro paliepimu 6 mėn. uždarytas į Kretingos vienuolyną, nuo 1897 penkeriems m. ištremtas į Sibirą. 1902 grįžo į Lietuvą, apsigyveno Židikuose (Mažeikių r.) Mirė 1902 10 01.
    Π 145 metai, kai Gailiūnuose (Skaistgirių vlsč.) gimė (1864) IGNAS JASILIONIS, knygnešys, daraktorius. Platino draudžiamas lietuviškas knygas, nuo 1900 kurį laiką daraktoriavo – mokė vaikus slaptojoje lietuviškoje mokykloje. Po spaudos draudimo panaikinimo dalyvavo visuomeninėje veikloje. Buvo suburęs draugiją „Jaunimo kuopelė“, kuri turėjo nemažą bibliotekėlę, leido šapirografuotą laikraštėlį „Mūsų draugas“ (išėjo 4 nr.). Mirė 1957, palaidotas Pušaloto kapinėse.
    Π 145 metai, kai Gringaliuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1864) KOTRYNA MEILŪNAITĖ, knygnešė, daraktorė. Lietuviškai skaityti išmoko namuose. Vėliau, sulaukusi 20 metų,Ramygalos, Raguvos ir Vadoklių valsčių kaimuose pradėjo mokyti vaikus lietuviškai skaityti ir katekizmo. Mokė vaikus ir po spaudos draudimo panaikinimo (iki 1924-1925).
    Π 140 metų, kai Pavinkšniuose (Smilgių vlsč.) gimė apie (1869) JULIJUS ŠLIOGERIS, knygnešys. Lietuvišką spaudą platino nuo „Aušros“ laikų. Platinti padėjo brolis Jonas. Spaudinių gaudavo iš knygnešio A. Bataičio. Savo namuose turėjo įsirengęs knygų slėptuves. Tvarkė kunigo D. Tuskenio slaptą lietuviškų knygų bibliotekėlę bažnyčios varpinėje, turėjo ir savo bibliotekėlę, kurią taip pat slėpė varpinėje. 1898 11 10 policija jo namuose rado draudžiamų lietuviškų knygų. Buvo areštuotas, savaitę kalėjo Panevėžio kalėjime. Vengdamas tolesnio persekiojimo netrukus pasitraukė į JAV.
    Π 140 metų, kai Juodikoniuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1869) MOTIEJUS DARAŠKEVIČIUS, knygnešys. 1900 policija jį sulaikė Pasvalyje. Kratos metu jo bute rasta draudžiamos lietuviškos spaudos. Taikytas kardomasis areštas Panevėžyje.
    Π 125 metai, kai gimė (1884) BRONISLOVAS LIESIS, mokytojas, knygnešys. Gyveno Ramygaloje. Lietuvišką spaudą platino Ramygalos apylinkėse. 1905 atstovavo ramygaliečiams Didžiajame Vilniaus Seime. Būrė spaudos platintojus, rūpinosi slaptų knygynėlių steigimu. 1906-1911 caro valdžios kalintas. 1918 dirbo „Lietuvos aido“ redakcijoje. Vėliau baigė KU, mokytojavo, nuo 1934 – Jurbarko gimnazijos direktorius. 1941 06 07 ištremtas į Sibiro lagerius. Mirė 1942 03 25 Rešiotuose (Krasnojarsko kr.).
    Π 125 metai, kai Kaune gimė (1884) VLADAS PAULAUSKAS, kompozitorius. Baigęs Kauno gimnaziją, privačiai studijavo muziką. 1918 Panevėžyje įkūrė ,,Saulės“ draugijos muzikos kursus. 1924 organizavo šaulių chorą, buvo vienas iš Panevėžio muzikos mokyklos organizatorių. Parašė ir daugiausia savo lėšomis išleido apie 40 muzikos kūrinių. Mirė 1960 08 30 Panevėžyje.
    Π 120 metų, kai Juškakaimiuose (Šakių r.) gimė (1889) ANTANAS NAUJOKAS, teisininkas, literatas, visuomenės  veikėjas. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, studijavo teisę Sankt Peterburgo universitete, dalyvavo lietuvių studentų veikloje. 1921 grįžo į Lietuvą, dirbo Teisingumo ministerijoje, teisėjavo Marijampolėje, Panevėžyje, 1940-1944 dirbo advokatu Panevėžyje. Išleido knygeles ,,Trupinėliai“ (1928), ,,Byrančios varpos“ (1932). 1944 pasitraukė į Vakarus. Mirė 1952 11 JAV.
    Π 120 metų, kai Panevėžyje gimė (1889) ANTANAS TAMOLIŪNAS, kunigas, žurnalistas. Nuo 1903 gyveno JAV. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. Mirė 1959 04 15 JAV.
    Π 120 metų, kai Panevėžyje gimė (1889) LEVAS TVERSKOJUS, architektas. Nuo 1928 Leningrado I.Repino instituto Architektūros fakulteto profesorius.
    Π 110 metų, kai Pavašuokiuose (Raguvos vlsč.) gimė (1899) ANTANAS KIELA, kunigas, Garbės kanauninkas. Kurį laiką dirbo dėstytoju Telšių kunigų seminarijoje. 1946-1948 slapta kunigavo Kėdainių ir Šakių r. bažnyčiose, 1948-1950 slapstėsi Šakių r. 1950 areštuotas ir nuteistas 10 m.lagerio. Kalėjo Irkutsko srt. (Rusija). Mirė 1983, palaidotas Tirkšlių kapinėse (Mažeikių r.).
    Π 110 metų, kai Panevėžyje gimė (1899) IZAOKAS ZOKOMAS, smuikininkas, pedagogas. Ilgą laiką Panevėžyje dirbo muzikos mokytoju. Nuo 1928 – Kauno radiofono simfoniniame orkestre. Žuvo Antrojo pasaulinio karo metais.
    Π 105 metai,   kai Ukmergėje gimė (1904) MARIJA PUZINOWSKA, pedagogė, viusomenės veikėja. Baigė Panevėžio lenkų gimnaziją, mokytojavo Raguvoje ir kt. Lietuvos lenkų kultūros švietimo draugijos ,,Pochodnis“ veikėja.
    Π 100 metų, kai Stetiškiuose gimė (1909) JONAS BAČIAUSKAS (slap.Rapolas), Lietuvos kariuomenės karininkas. 1944 rudenį sutelkė vyrus į partizanų būrį, kuriam pats vadovavo. Būrys veikė Panevėžio apskrityje. Žuvo 1946 03 21 Spirakių miške. 1998 09 14 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
    Π 100 metų, kai Paislykyje (Pasvalio r.) gimė (1909) JONAS KAZĖNAS, vertėjas. Mokėsi Linkuvos, Panevėžio gimnazijose, studijavo Kauno VDU. Su kitais įsteigė knygų leidimo bendrovę ,,Fakelas“. Mokytojavo Pasvalio r. mokyklose. Iš anglų, vokiečių, skandinavų kalbų išvertė keliolika knygų. Paskutinius kelerius metus gyveno Panevėžyje. Mirė 1990 Panevėžyje.
    Π 90 metų, kai Juostininkuose (Anykščių r.) gimė (1919) RAFAELIS SARGAUTAS, organizacijos ,,Lietuvos laisvės armija“ narys. Steigė partizanų būrius Panevėžio ir kitose apylinkėse. 1946 suimtas.
  • 2009 m. sausio mėn. kraštotyros kalendorius

    1 d. – 80 metų, kai Panevėžyje gimė (1928) ZENONAS REKAŠIUS, inžinierius elektrikas, profesorius. Po antrojo pasaulinio karo apsigyveno JAV, dėstė įvairiuose universitetuose. Nuo 1968 - JAV lietuvių dienraščio „Akiračiai“ redaktorius.

    Skaityti daugiau...

  • 2009 m. vasario mėn. kraštotyros kalendorius

    2 d. 100 metų, kai Panevėžyje gimė (1909) VANDA TAMAŠAUSKAITĖ-FRANKIENĖ, rašytoja, pedagogė. 1928 baigė Panevėžio gimnaziją, mokytojavo. 1944 pasitraukė iš Lietuvos, apsigyveno JAV. Dirbo lituanistinėse mokyklose. Parašė scenos vaizdelių vaikams ,,Eglutės prašymas“, ,,Barzdukų karalystėje“, ,,Našlaitės laimė“ ir kt., išleido pasakojimų, pasakų bei vaizdelių knygas ,,Karalaitės Gintarės ilgesys“, (1957), ,,Pasakų pasaulis“ (1980), ,,Ąžuolo mirtis“ (1991) ir kt. Mirė 2007 12 03 JAV.
    2 d. 85 metai, kai Stakiuose (Anykščių r.) gimė (1924) JURGIS URBONAS, poetas, prozininkas. Baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo Niūronyse. 1945 išėjo partizanauti. Redagavo partizanų leidinius ,,Partizanų kova“, ,,Pragiedruliai“, ,,Neįveiksi, sūnau, šiaurės“, humoristinių eilėr. rinkinį ,,Istrebiteliada“, sukūrė romaną, kurio likimas nežinomas. Išliko 1941-1943 rašytų eilėraščių ir apsakymų rankraštinis rinkinys ,,Ei, jaunyste!“ Dalis kūrinių iš jo paskelbta almanache ,,Anykščiai“ (1979). Žuvo 1948 02 02.
    5 d. 100 metų, kai Vikonyse (Anykščių r.) gimė (1909) JUOZAS JURGINIS, istorikas, kultūros ir meno tyrinėtojas, profesorius. 1928 mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose, dirbo LTSR MA Centrinės bibliotekos direktoriumi, dėstė VU ir kt. Išleido ,,Lietuvos meno istorijos bruožai“ (1960), ,,Mikalojus Katkus“ (1963), ,,Renesansas ir humanizmas Lietuvoje“ (1965), ,,Istorija ir poezija“ (1969). Mirė 1994 Vilniuje.
    5 d. 55 metai, kai gimė (1954) JONAS MASIOKAS, 2007 m. Panevėžio rajono tarybos narys.
    7 d. 105 metai, kai Nociagaloje (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1904) KAZIMIERAS PABEDINSKAS, inžinierius, verslininkas, visuomenės veikėjas. 1923 baigė Panevėžio gimnaziją. Studijavo LU ir Grenoblio (Prancūzija) universitete, specializavosi Vokietijoje. Grįžęs į Lietuvą organizavo linų apdirbimo bendroves. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Alžyrą, 1956 išvyko į JAV. Vadovavo statybos bendrovei ,,Danga“. 1990 grįžo į Lietuvą, bendradarbiavo spaudoje. Išleido atsiminimų knygą ,,Nuo Plungės iki Maroko“ (1988, 1994). Mirė 1998 06 23 Vilniuje, palaidotas Naujamiestyje.
    8 d. 95 metai, kai Dumbliūnėliuose (Pasvalio r.) gimė (1914) TEOFILIS ZUBAVIČIUS, gamtininkas ornitologas. Nuo 1937 iki 1987 dirbo Žuvinto rezervate. Parašė knygas ,,Žuvinto ežero paukščiai“ (1954), ,,Ežero giesmė“ (1962), ,,Žuvintas ir jo gyventojai“ (1978). Kartu su kitais išleido knygą ,,Žuvintas“ (1961), paskelbė straipsnių periodinėje spaudoje. Mirė 1993 11 12 Panevėžyje.
    8 d. 60 metų, kai Raguvoje gimė (1949) POVILAS KULVINSKAS, poetas, aktorius. 1967 baigė Raguvos mokyklą, dirbo Šilų kultūros namuose, nuo 1970 mokėsi J.Miltinio teatro studijoje Panevėžyje, dirbo aktoriumi Panevėžio dramos teatre, režisieriumi Birštono liaudies teatre. Išleido poezijos knygeles ,,Sielos giesmė negęstanti“ (1991), ,,Meilės elegijos“ (1992), ,,Mylimai“ (1993), ,,Skaidrumas“ (1995), ,,Širdies gėlės“ (1996), ,,Lietuvaitei“ (1997), ,,Jausmai ir mintys“ (1998), ,,Motinai, mylimai. Lietuvai“ (1999) , ,,Motinai“ (2002), eilėraščių rinktinę „Žmogaus meilė“ (2007)..
    9 d. 65 metai, kai Tyliuose (Šiaulių r.) gimė (1944) JUOZAS JANULIS, kunigas, pedagogas. 1968-1973 studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1973 – Krekenavos bažnyčios vikaras, 1973-1976 – Panevėžio katedros vikaras, vėliau kunigavo Anykščių, Zarasų rajonuose. 1983—1985 – Vadoklių pararijos klebonas. Nuo 2008 08 04 Raguvos parapijos klebonas ir Traupio parapijos administratorius.
    11 d. 85 metai, kai Smilgiuose gimė (1924) PETRAS MOLIS, ekonomistas, visuomenininkas. Po karo apsigyveno JAV, studijavo ekonomiką Bostono koledže. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių skautų veikloje.
    14 d. 140 metų, kai Zubiškiuose (dab. Ragaudžiai, Upytės sen.) gimė (1869) JONAS VIZBARAS, knygų platintojas, kunigas. Mokėsi Liepojos gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje, vėliau studijavo  Peterburgo dvasinėje akademijoje. Ją baigęs kunigavo Kurtuvėnuose, Darbėnuose, Liepojoje. Slapta platino draudžiamą spaudą, daugiausia ,,Tėvynės sargą“. Bendradarbiavo ,,Tėvynės sarge“, ,,Viltyje“, ,,Vienybėje“, ,,Ryto garse“ir kt. Mirė 1919 03 27 Liepojoje.
    15 d. 115 metų, kai Alančiuose (Vadoklių vlsč.) gimė (1894) KAZIMIERAS MIKOLAJŪNAS, Lietuvos kariuomenės karininkas, karo aviacijos pulkininkas. Mokėsi Raguvos mokykloje, Panevėžio realinėje mokykloje. 1917 įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurios nebaigęs stojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu. Vėliau baigė aukštuosius karininkų kursus, tarnavo karo aviacijoje. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją.  Nuo 1949 gyveno JAV, dirbo dienraščio „Draugas“ spaustuvėje. Mirė 1993 01 04 Čikagoje.
    17 d. 120 metų, kai Trakuose gimė (1889) JOKŪBAS MALECKAS, karaimų poetas, vertėjas. Mokėsi Vilniaus gimnazijoje, piešimo mokykloje. Nuo 1919 gyveno Kaune, vėliau Panevėžyje. Bedradarbiavo Panevėžyje leidžiant žurnalą ,,Onarmach“. Į karaimų kalbą išvertė Maironio, J.Krylovo, A.Puškino kūrinių. Rašė eilėraščius, balades, pjeses. Mirė 1952 01 12. Palaidotas Naujamiesčio karaimų kapinėse.
    18 d. 105 metai, kai Skaistgiriuose gimė (1904) PETRAS LELIS (Lalis), inžinierius. 1924 baigė Dotnuvos žemės ūkio technikumą, dirbo žemės ūkio ministerijoje. 1930 baigė technikos studijas Prancūzijoje. Dirbo apskrities inžinieriumi  Mažeikiuose, Raseiniuose, Tauragėje. Ilgiausiai (7 metus) dirbo Panevėžyje. Projektavo ir tiesė kelius, tiltus, statė mokyklas, projektavo ir statė Panevėžio apskrities savivaldybės rūmus. Nuo 1948 gyveno Kanadoje. Bendradarbiavo spaudoje. Išleido atsiminimų knygą ,,Lietuvos keliu 1910-1973 metai“ (1973). Mirė 1984 04 15.
    18 d. 105 metai, kai Vynupėje (Panevėžio sen.) gimė (1904) FELIKSAS BIELINSKIS, architektas, menotyros m. kand. (1954). 1932 baigė VDU Technikos fakultetą. Pagal jo projektus Lietuvoje pastatyta mokykų, stadionų, gyvenamųjų namų, rekonstruotos Panevėžio r. Uliūnų ir Geležių bažnyčios. Su kitais parengti albumai „Lietuvių liaudies menas: Architektūra“ (2 kn. 1957-1965), „Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra“ (1970) ir kt. Mirė 1986 02 13 Kaune.
    20 d. 50 metų, kai (Vaišvilčiuose) gimė (1959) ALGIRDAS DAUKNYS, kunigas, teologijos licenciatas. Įšventintas kunigu 1985 04 14. Nuo 1997 11 12 Naujamiesčio šv. apaštalo Mato bažnyčios klebonas. Aptarnauja ir Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčią.
    23 d. 95 metai, kai Berniūnuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1914) LEONAS VALKŪNAS, vertėjas, literatūros tyrinėtojas. VDU baigė klasikinę filologiją (1938). Mokytojavo Plungės gimnazijoje, nuo 1945 dėstė VU. Iš lotynų ir graikų k. išvertė Longo ,,Dafnį ir Chloją“ (1958), Heliodoro ,,Etiopinius pasakojimus“ (1960), Ezopo ir Fedro ,,Pasakėčias“ (1965, 1987), T.Moro ,,Utopiją“ (1968), Petro Dusburgiečio ,,Prūsijos žemės kroniką“ (1987) ir kt. Parašė vidurinėms mokykloms lotynų k. vadovėlį (1973), parengė mokymo priemonių. Mirė 1990 04 21 Vilniuje.
    24 d. 85 metai, kai Butkiškiuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1924) ANTANAS MIKĖNAS, sportininkas lengvaatletis, TSRS nusipelnęs sporto meistras (1956), daugkartinis Lietuvos ėjimo čempionas ir rekordininkas, Melburno olimpinėse žaidynėse (1956) laimėjęs sidabro medalį, tarptautinėse jaunimo varžybose (1957) – aukso medalį. Mirė 1994 09 23.
    24 d. 85 metai, Kai Naujamiesčio vnk. gimė (1924) ONA KONKULEVIČIŪTĖ-BANIONIENĖ, aktorė. 1943-1962 dirbo Panevėžio dramos teatre. Mirė 2008 01 06 Vilniuje. 
    25 d. 70 metų,  kai gimė (1939) PRANCIŠKUS BENEDIKTAS TAMULIONIS, kunigas. Įšventintas kunigu 1965 04 14. Nuo 1970 11 28 Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios klebonas. Aptarnauja ir Spirakių Švč. Trejybės bažnyčią.
  • 2009 m. kovo mėn. kraštotyros kalendorius

    3 d. 50 metų, kai Panevėžio r. gimė (1959) KĘSTUTIS GUDAS, humanitarinių m. dr., Panevėžio kolegijos direktorius, KTU Panevėžio instituto docentas. 1977 baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą, 1982 - VU istorijos fakultetą, mokėsi aspirantūroje. Knygų: ,,Lietuvių tautinė padėtis Mažojoje Lietuvoje XIX a. pabaigoje“ (1992), ,,Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę metais. 1918-1920“ (1998) autorius, monografijos „Panevėžys XVI-1990 m.“ mokslinis redaktorius ir sudarytojas. Suteiktas labiausiai nusipelniusio švietimo srityje panevėžiečio vardas (1997).
    4 d. 95 metai, kai Pajuosčio dvare gimė (1914) JUOZAS MASILIONIS, pedagogas, publicistas. Baigęs Panevėžio gimnaziją studijavo VU lietuvių kalbą ir literatūrą. 1939-1944 mokytojavo Joniškio gimnazijoje. 1945 emigravo į Vokietiją, 1949 persikėlė į JAV. Čikagoje dirbo mokytoju, bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose. Išleido vadovėlio ,,Lietuvių literatūra“ 4 dalis, su kitais parengė monografiją ,,Panevėžys“ (1963), išleido kitų knygų. Bendradarbiavo „Švietimo gairėse“, „Laiškuose lietuviams“ „Mūsų vytyje“ ir kituose periodiniuose leidiniuose. Mirė 2000 12 16 Čikagoje.
    7 d. 145 metai, Kai Prastavoniuose  (Radviliškio r.) gimė (1864) JUOZAS MASIULIS, knygininkas, knygnešys. Turėjo savo nuosavą knygyną Panevėžyje, leido knygas, kalendorius, atvirukus ir kt. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Mitė 1940 03 26 Panevėžyje.
    9 d. 80 metų, kai Varpučiuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1929) ANTANAS BANELIS, agronomas selekcininkas, agrarinių m. dr. (1994). 1954 baigė LŽŪA, dirbo Rumokų bandymų stotyje moksliniu bendradarbiu. Parašė knygą ,,Cukrinių runkelių sėklininkystė“ (1963). Su J.Mockaičiu išvedė tris naujas pašarinių runkelių veisles.
    10 d. 75 metai, kai Pajuostėje gimė (1934) LAIMĖ GABRIELĖ LUKOŠIŪNIENĖ, bibliotekininkė, menotyrininkė. 1960 baigė VU. Nuo 1963 dirba Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje. Sudarė albumą ,,Jesus Christus“ (1993). Parengė bibliografinę rodyklę ,,Lietuvos TSR dailė, 1940-70“ (su kitais, 1981). Daugelio literatūros sąrašų, straipsnių apie dailę ir dailininkus autorė.
    16 d. 70 metų, kai Putauskuose (Vabalninko vlsč.) gimė (1939) JONAS STRIELKŪNAS, poetas, vertėjas. 1957 baigė Vabalninko vidurinę mokyklą, dirbo korespondentu. Išleido eilėraščių rinkinius: ,,Raudoni šermukšniai“ (1966), ,,Vėjas rugiuose“ (1971), ,,Varpo kėlimas“ (1978), ,,Po tylinčiom žvaigždėm“ (1982), ,,Lapkričio medis“ (1985), ,,Pirmoji meilės knyga“ (1990), ,,Tamsūs buvo žiedai“ (1990), ,,Trečias brolis“ (1993), ,,Žirgo maudymas“ (1995), ,,Tamsos varpai, šviesos varpai“ (1998), ,,Einu namo“ (1999), ,,Praėjęs amžius“ (2001), ,,Naktiniai sodai“ (2002, “Ligi dvyliktos” (2003). Išvertė N.Nekrasovo, F.Tiutčevo, A.Feto ir kt. poetų eilių.
    18 d. 120 metų, kai Bliūdžiuose (dab. Panevėžio sen.) gimė (1889) STEPONAS BIEŽIS, gydytojas, visuomenės veikėjas. Panevėžyje baigė 4 klases. 1910 išvyko į JAV, 1916 baigė medicinos studijas Čikagoje. Dirbo gydytoju, aktyviai dalyvavo lietuvių skautų veikloje, bedradarbiavo medicinos žurnaluose,  redagavo ,,Lietuvių gydytojų biuletenį“. Išleido knygą ,,Būkite sveiki“ (1953, 1955). Apdovanotas III laipsnio Gedimino ordinu (1938). Mirė 1973 04 06 Čikagoje.  
    19 d. 125 metai, kai Bernotuose (Karsakiškio vlsč.) gimė (1884) JUOZAS ČERKESAS (BESPARNIS), poetas, publicistas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, dirbo raštininku Žagarės, Piniavos, Vabalninko valsčiuose. Vėliau dirbo advokatu Panevėžyje. Besparnio slapyv. paskelbė straipsnių, feljetonų, išleido eiliuotos kūrybos rinkinėlius „Birbynė“ (1910), „Vamzdys“ (1911). Mirė 1949 10 16.
    20 d. 60 metų, kai Auriliškiuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1939) ROMUALDAS VEŠIOTA, dainininkas, operos solistas. Mokėsi Berčiūnų, Naujamiesčio mokyklose. 1972 baigė Lietuvos Valsrybinę konservatoriją. 1972-1992 Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, nuo 1992 dirbo pedagogu Panevėžio konservatorijoje.
    23 d. 65 metai, kai Panevėžyje gimė (1944) LILIJA-EUGENIJA JASIŪNAITĖ, dailininkė tekstilininkė. 1968 baigė DI Vilniuje. Nuo 1974 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1968 dalyvauja respublikinėse ir užsienio (Italija, Vokietija, Rusija) parodose. Gyvena Panevėžyje.
    25 d. 125 metai, kai Žadavainiuose (Utenos r.) gimė (1884) MAMERTAS LUMBĖ, kunigas, publicistas. Kunigu įšventintas 1908. Kunigavo Tauragėje, Kaune, Panevėžyje. 1913-1920 - Ramygalos vikaras, vėliau klebonas. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Mirė 1942 11 01 Kaune.
    25 d. 115 metų, kai Karsakiškyje gimė (1894) ANTANAS JONUŠKA, Lietuvos kariuomenės karininkas. 1913 baigė Panevėžio realinę mokyklą. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 baigė Aleksejaus karo mokyklą Maskvoje, dalyvavo I-ajame pasauliniame kare. Grįžęs į Lietuvą 1929 įstojo į Lietuvos kariuomenę. Mirė 1929 10 25.
    26 d. 110 metų, kai Subačiuje gimė (1899) PRANAS SKARDŽIUS, kalbininkas, Lietuvos MA akademikas (1941). 1923 baigė Panevėžio gimnaziją, studijavo Lietuvos ir Leipcigo (Vokietija) universitetuose. 1929-1939 VDU docentas, 1939-1943 VU profesorius. 1944 pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1949 gyveno JAV, dirbo Vašingtono Kongreso bibliotekoje. Išleido knygas: ,,Daukšos akcentologija“ (1935), ,,Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas“ (1936), ,,Lietuvių kalbos žodžių daryba“ (1941, 1943), ,,Lietuvių kalbos kirčiavimas“ (1968) ir kt. Parašė ir išspausdino  straipsnių apie lietuvių kalbos tyrinėtojus, kalbos kultūros ir kt. klausimais. Mirė 1975 12 18 JAV.
    28 d. 105 metai, kai Žudžiuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1904) KAZIMIERAS BARAUSKAS (BARAS), kunigas, žurnalistas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1929 įšventintas kunigu. Dirbo Užpaliuose, Anykščiuose, Pandėlyje, Biržuose. 1938-1940 redagavo savaitraštį ,,Mūsų laikraštis“. Nuo 1940 gyveno JAV. Dirbo ,,Draugo“ redakcijoje Čikagoje. Išleido knygas ,,Bolševizmo siaubas Lietuvoje“ (1941), ,,Tremtinio pergyvenimai“ (1943). Mirė 1972 11 05 Čikagoje. Po mirties išleistas straipsnių rinkinys ,,Prisikėlimo žmonės“ (1974).