Kraštotyros kalendorius - Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu Thu, 28 Mar 2024 19:59:08 +0200 Joomla! - Open Source Content Management lt-lt 2017 m. sukanka https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3909-2017-m-sukaktys https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3909-2017-m-sukaktys 435 metai, kai (1582) Upytėje gimė filosofas JONAS KIMBARAS. Mokėsi Vilniaus popiežiaus kunigų seminarijoje.1597-1600 studijavo Grozno universitete, 1598 įgijo bakalauro, 1600 – magistro laipsnį. Paskelbė laisvųjų menų ir filosofijos magistro tezes Pasaulio ir jo dalių filosofinės teoremos (1600).

385 metai, kai (1632) Lenkijoje gimė Lietuvos reformatų kunigas, vertėjas SAMUELIS BITNERIS. Nuo 1663 evangelikų reformatų kunigas. 1675 Naujamiesčio reformatų bažnyčios klebonas. Vėliau dirbo Biržuose, Kėdainiuose, Karaliaučiuje Su Jonu Božimovskiu jaunesniuoju bei kitais 1681-1690 išvertė Naująjį Testamentą, kurį 1701 Karaliaučiuje išleido. Manoma, kad jis parengė katekizmo elementorių Pradžia pamokslo dėl mažų vaikelių (Karaliaučius, 1680), kurį platino LDK. Mirė 1710 Kėdainiuose.

215 metų, kai (1802) Žemaitijoje gimė kunigas JONAS KURMAVIČIUS. Baigęs Vilniaus dvasinę seminariją kunigavo Užpaliuose, Vabalninke ir kt. 1834-1845 - Karsakiškio bažnyčios altarista. Mirė 1858 05 18 Šemberge (Latvija).

200 metų, kai (1817) Žemaitijoje gimė kunigas VINCENTAS PRIALGAUSKIS. 1845 baigė Varnių kunigų seminariją. Tais pačiais metais paskirtas Naujamiesčio bažnyčios vikaru. 1849 perkeltas į Ramygalą. Nuo 1850 kunigavo Truskavoje. Rinko lietuviškas dainas. Mirė 1884 10 14 Truskavoje.
190 metų, kai (1827) Panevėžio aps. gimė kunigas ANTANAS NORVAIŠA. 1853 baigė Varnių kunigų seminariją. Kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. 1855-1856 - Smilgių bažnyčios vikaras. Dalyvavo 1863 sukilime. Pabėgęs iš kalėjimo pasitraukė į užsienį.

185 metai, kai (1832) gimė kunigas PLACIDAS ŠARKAUSKAS. 1861-1865 dirbo vikaru Ramygaloje. Rėmė 1863 sukilimą, už tai buvo ištremtas į Sibirą Mirė 1881 Šemberge (dab. Skaistkalnė, Latvija).

185 metai, kai (1832) Sinkonyse (Smilgių vlsč.) gimė knygnešys, daraktorius ANTANAS TAMOŠIŪNAS. Savarankiškai pramokęs skaityti ir rašyti, stengėsi įsigyti lietuviškų knygų. Priklausė Adomo Giedriko ir Jurgio Klykūno švietimo kuopelei, kuri savo lėšomis pirkdavo neturtingų vaikų mokymuisi knygas bei kt. būtiną medžiagą. Rėmė ir platino Aušrą ir kitą. lietuvišką spaudą. Mokė vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. Palaikė ryšius su knygnešiu J. Bieliniu. Mirė 1910, palaidotas Smilgių kapinėse.

180 metų, kai (1837) Naujamiestyje gimė kunigas, 1863 sukilimo dalyvis ALEKSANDRAS VYTARTAS. Mokėsi Panevėžio Bajorų mokykloje. 1861 baigė Varnių dvasinę seminariją. 1862-1863 dirbo vikaru Čekiškėse (Kauno r.). Prasidėjus 1863 sukilimui lietuviškai sakė pamokslus, ragindamas žmones stoti į sukilėlių gretas. Vienas jo pamokslas buvo išspausdintas Paryžiuje E. Martine spaustuvėje. 6 psl. knygelė pavadinta Pamokslas kuniga Witarta kamandorious Czekiszkio baczniczes. Kovojo B. Kolyškos vadovaujamame pulke. Žuvo 1863.

180 metų, kai (1837) Miliuose (Šilalės r.) gimė kunigas JONAS RODOVIČIUS. 1864 baigė Petrapilio dvasinę akademiją. Keletą metų dirbo Panevėžio gimnazijos kapelionu. 1869-1885 klebonavo Smilgiuose. Čia atnaujino bažnyčią, sutvarkė kapines. Nuo 1885 prelatas ir Joniškio bažnyčios klebonas. Tyrinėjo gamtą, rinko mineralus. Mirė 1897 12 26 Kaune Palaidotas Kaltinėnuose (Švenčionių r.).

180 metų, kai (1837) Naujikuose (Karsakiškio par.) gimė knygnešys, knygnešių rėmėjas POVILAS VIDUGIRIS. Naujamiesčio vls. Ustronės dvare pasistatė originalų svirną, kuriame įrengė dvi slėptuves. Jose slėpė Garšvių knygnešių draugijai pristatytą lietuvišką spaudą. Bendravo su knygnešiais J. Bieliniu bei K. Ūdra, Karsakiškio krašte gyvenančiais artimais giminaičiais, knygnešių rėmėjais.. Mirė 1923, palaidotas Vadaktėlių kapinėse..

180 metų, kai (1837) Alančiuose (Vadoklių vlsč.) gimė knygnešys JUOZAS BUDRYS. 1894 pasienio sargybiniai jį sulaikė prie Plikiškės posto, netoli Tauragės. Iš Mažosios Lietuvos jis nešėsi 45 lietuviškas knygas. Nubaustas 2 mėn. kalėjimo ir 2 metams uždrausta gyventi pasienyje. Kalėjo Panevėžio kalėjime.

180 metų, kai (1837) Lydoje gimė 1863 sukilimo dalyvis, būrio vadas KONSTANTINAS DALEVSKIS. Dalyvavo kautynėse prie Raguvos, Karsakiškio, Biržų. Sužeistas 1864 pasitraukė į užsienį. Gyveno Šveicarijoje ir Prancūzijoje. 1871 05 27 Paryžiuje sušaudytas kaip Paryžiaus Komunos dalyvis.

175 metai, kai (1842) Nevėžninkuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė teisininkas, 1895-1909 Panevėžio m. burmistras VLADISLOVAS EIDRIGEVIČIUS. Daug prisidėjo prie miesto gatvių tvarkymo, jų apšvietimo, bažnyčios statybos ir kitų darbų. Mirė 1909 12 Panevėžyje.

175 metai, kai (1842) Krekenavos vls. gimė karininkas, 1863 sukilimo dalyvis ALEKSANDRAS DOMAŠEVIČIUS. Kovojo kunigo A. Mackevičiaus būryje. 1863 11 26 sužeistas pateko į nelaisvę. 1864 pabėgo iš Lietuvos ir apsigyveno Paryžiuje.

175 metai, kai (1842) Velniakiuose (Stumbriškio vls., dab. Karsakiškio sen.) gimė knygnešys POVILAS VIDUGIRIS. Mokėsi daugiausia privačiai Panevėžyje, buvo įstojęs į Varnių kunigų seminariją. Grįžęs gyventi pas tėvus rėmė 1863 sukilėlius. Palaikė ryšius su Ustronėje gyvenusiu Garšvių knygnešių draugijai priklausiusiu Povilu Vidugiriu. Gaudavo iš jo lietuviškos spaudos, kurią platino aplinkiniuose kaimuose. Žmonių buvo vadinamas Ropidų Dėde. Mirė 1934.

170 metų, kai (1847) Nevėžninkuose gimė 1863 sukilimo dalyvė TERESA CIŠKEVIČIENĖ. Kunigo A. Mackevičiaus būriui sukilimo metu pristatinėjo maistą, ginklus, korespondenciją. Mirė 1921 Lenkijoje.

165 metai, kai (1852) Purviškiuose (Biržų r.) gimė knygnešys ANDRIUS BIELINIS. Gyveno ir dirbo tėvų ūkyje, vėliau išvyko į Rygą, po kurio laiko emigravo į JAV. Vyresnio brolio Jurgio Bielinio pakviestas 1894 grįžo į Lietuvą. Čia įsitraukė į Garšvių knygnešių draugijos veiklą, tapo jos dalininku. 1895 areštuotas, įkalintas, po to ištremtas į Sibirą. Mirė 1897 Sibire.

165 metai, kai (1852) Katlėriuose (Anykščių r.) gimė knygnešys JUOZAS MILAŠIŪNAS. Gyveno Panevėžyje. Knygas gabenti pradėjo 1885. Bendradarbiavo su knygnešiais J. Bieliniu, K. Ūdra, J. Sakalausku ir kt. Spaudą platino Panevėžyje, Biržų, Rokiškio, Ukmergės apskrityse Nuo žandarų persekiojimo emigravo į JAV. Į Lietuvą grįžo jau po spaudos draudimo panaikinimo. Mirė 1943 07 21 Panevėžyje.

160 metų, kai (1857) Kuryje (Smilgių vls.) gimė knygnešys DOMAS BALTRAMIEJŪNAS. Lietuviškai skaityti išmoko savarankiškai. Nusipirkęs žemės gyveno Girgalio (Radviliškio r.) vienkiemyje. Paskatintas kaimynės Baltramiejūnienės bei gavęs iš jos lietuviškų knygų, platino jas Panevėžyje, Plūkiuose ir kt. Buvo pažįstamas su J. Bieliniu, Matuzu ir kitais knygnešiais. Į jo ūkį užėję knygnešiai palikdavo pasaugoti lietuviškų spaudinių. Įkliuvęs nebuvo. Platino iki spaudos draudimo panaikinimo. Po mirties (metai nežinomi) palaidotas Smilgiuose.

155 metai, kai (1862) Gripkeliuose (Pasvalio r.) gimė knygnešys STEPONAS PAVILONIS. Buvo patikimas J. Bielinio padėjėjas platinant spaudą apie Saločius, Linkuvą, Klovainius, Joniškėlį, Smilgius, Pumpėnus ir kt. Jo namuose buvo įrengtas knygų sandėlys, kuriame J. Bielinis pasidėdavo atvežtas knygas. Atvykdavo spaudos Panevėžio, Utenos ir kitų kraštų knygnešiai. Buvo Garšvių knygnešių draugijos rėmėjas. Mirė 1937, palaidotas Saločiuose.

155 metai, kai (1862) Pajuodžiuose (Panevėžio - Velžio vlsč) gimė knygnešė ANASTAZIJA BOČELIENĖ. Gyveno Panevėžyje. 1899 02 17 policininkas kratos metu jos namuose rado 10 egzempliorių lietuviškų knygų. Caro paliepimu nubausta 10 dienų arešto Piniavos valsčiaus. daboklėje.

150 metų, kai (1867) gimė kunigas POVILAS SVILAS. Baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Dūkšte, Karsakiškyje, Lygumuose. Carinės valdžios baustas už vaikų mokymą lietuviškai. 1908-1909 Karsakiškyje pastatė kleboniją, išpuošė bažnyčią. 1936 dekoravo bažnyčią Lygumuose, parapijos 500-ųjų metinių jubiliejaus proga parašė knygelę Lygumai (1937).

150 metų, kai (1867) Ibutoniuose (Krekenavos vlsč.) gimė kunigas, knygnešys JONAS TĖVEINIS. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas 1892. Kunigavo Salantuose, Lygumuose, Panevėžyje ir kt. Lietuvišką spaudą platino pats ir daug padėjo kitiems knygnešiams. Mirė 1940 02 17 Krekenavoje.

145 metai, kai (1872) Palivarke (Upytės vlsč.) gimė amatininkas, knygnešys JUOZAS BALČIKONIS. Tarnaudamas dvare pramoko skaityti ir rašyti. Vėliau išvyko į Latviją, ten išmoko keramiko amato. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno gimtinėje. Vertėsi keramika, mūrijimo darbais. Keramikos dirbtuvės krosnyje įsirengė lietuviškos spaudos slėptuvę. Žandarai niekada neįtarė ten knygų buvus. Dažniausiai platindavo Tėvynės sargą, maldaknyges, kalendorius. 1912 pirko žemės Giedraitynėje (Vadoklių vls.). Mirė 1940 10 17. Palaidotas Ramygaloje.

145 metai, kai (1872) Barklainiuose (Ramygalos vlsč.) gimė kunigas, lietuviškos spaudos platintojas FELICIJONAS JUŠKEVIČIUS. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje ir Kauno kunigų seminarijoje. 1896 baigė Petrapilio katalikų dvasinę akademiją. Paskirtas Palangos progimnazijos kapelionu. Susipažino su knygnešiais, platino iš jų gaunamą lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo Tėvynės sarge. Mirė 189910 26 Palangoje.

145 metai, kai (1872) Smilgiuose gimė gydytojas, visuomenės veikėjas, knygnešys, knygnešių rėmėjas ANTANAS VADAPOLAS. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1900 baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. 1902 - 1906 dirbo Naujamiestyje. Dar mokydamasis gimnazijoje priklausė slaptam lietuvių mokinių rateliui, namuose turėjo įsirengęs slėptuvę lietuviškai spaudai. Studijuodamas artimai bendravo su gydytoju Leonu Petkevičiumi, buvo nuolatinis Varpo ir kitų leidinių šelpėjas. Mirė 1919 06 07 Utenoje.

140 metų, kai (1877) Pavinkšniuose (Smilgių vlsč.) gimė visuomenės veikėjas, knygnešys JONAS ŠLIOGERIS. Lietuviškai skaityti ir rašyti pramoko piemenaudamas pas knygnešį A. Giedriką. Vėliau savarankiškai išmoko rusiško rašto ir kalbos. Lietuviškos spaudos gaudavo iš A. Bataičio. Ją platino kartu su broliu Julium. Savo sodyboje buvo įrengęs draudžiamosios literatūros sandėlį. Nors buvo įtariamas, bet iki spaudos draudimo panaikinimo neįkliuvo. 1905 Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis. Dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų veikloje. Nuo 1905 buvo nuolatinis Vilniaus žinių bendradarbis. Mirė 1915 Panevėžyje.

140 metų, kai (1877) Kirkliškyje (Pumpėnų vlsč.) gimė knygnešys JONAS MELINSKAS. Lietuvišką spaudą platinti pradėjo 1900. Palaikė tiesioginius ryšius su Garšvių knygnešių draugija. Bendradarbiavo su J. Bieliniu. Platino spaudą apie 5 metus Pumpėnų, Pušaloto, Kriklinų, Paįstrio apylinkėse. Po spaudos draudimo panaikinimo gyveno savo sodyboje Pušalote, kur buvo nusipirkęs malūną. Mirė 1938 12 01 Pušalote.

140 metų, kai (1877) Roduose (Krekenavos vlsč.) gimė knygnešys JONAS PAKĖNAS. Palaikė ryšius su kunigu J. Tumu-Vaižgantu, knygnešiu J. Stankevičiumi. Lietuviškus leidinius platino daugiausia Krekenavos apylinkėse. Mirė 1957 11 23. Palaidotas Krekenavos kapinėse. Jo pavardė įrašyta paminkle knygnešiams, pastatytame Krekenavoje 1995.

140 metų, kai (1877) Girdiškyje (Vadoklių vlsč.) gimė knygnešys, daraktorius MYKOLAS JOKŪBAITIS. Baigęs Vadoklių pradinę mokyklą, iki 36 m. amžiaus daraktoriavo savoje apylinkėje ir platino lietuvišką spaudą. Mirė 1933, palaidotas Vadoklių kapinėse.

135 metai, kai (1882) Medikoniuose (Pušaloto vlsč., dab. Panevėžio sen.) gimė Lietuvos Seimo narys, aktyvus Panevėžio savivaldybės atstovas ANTANAS REPČYS. Ūkininkavo, dirbo vietos savivaldoje. 1941 06 ištremtas į Sibirą. Ten ir mirė.

120 metų, kai (1897) Biržuose gimė Lietuvos kariuomenės karininkas JONAS NASTOPKA. Baigęs Saratovo karo mokyklą tarnavo lietuvių batalione Vitebske (Rusija). 1818 grįžo į Lietuvą. 1919 stojo savanoriu į Panevėžio batalioną. Tapo 4-ojo karaliaus Mindaugo pėstininkų pulko kuopos vadu. 1919 05 18 žuvo kautynėse prie Ėriškių.

100 metų, kai (1917) Išlaužuose (Pagirių vlsč., dab. Ramygalos sen.) gimė gydytojas, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) štabo narys BRONIUS STASIUKAITIS. Baigęs Ramygaloje keturias klases, mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, buvo aktyvus ateitininkas, Meno kuopos valdybos narys. Vėliau mokėsi Kauno universiteto Medicinos fakultete, kurį baigė 1943. Įsitraukė į LAF veiklą, leido pogrindinį laikraštį Į laisvę. 1944 žuvo Vokietijoje.

95 metai, kai (1922) Ramygalos vlsč. gimė dailininkė keramikė, gintarinių papuošalų kūrėja STANISLAVA MAŽEIKAITĖ-IVANAUSKIENĖ. Baigė Ramygalos vid. mokyklą. Dirbo Dailės kombinate, dalyvavo daugelyje parodų. Jos sukurtų gintarinių papuošalų yra netik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

]]>
Kraštotyros kalendorius 2017 metų Mon, 28 Nov 2016 11:30:29 +0200
2017 m. įvykiai ir faktai https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3922-2017-m-ivykiai-ir-faktai https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3922-2017-m-ivykiai-ir-faktai 650 metų, kai (1367) Livonijos ordino magistras Vilhelmas iš Vrimersheimo vedė kariuomenę prieš lietuvius į Upytės žemę. Tuomet buvo nuniokoti Molainiai, Vaišvilčiai, Nevėžninkai, Prievačka, Švaininkai.
645 metai, kai (1372) Livonijos krašto maršalas Andrėjus iš Stenbergo įsiveržė į Upytės žemę ir nuniokojo Burvelius, Barklainius, Nevėžninkus, Ramygalą, Rodus, Švaininkus, Upytę, Vadaktus, Vaišvilčius, Vaskonoius, Velžį.
510 metų, kai (1507) Panevėžyje pastatyta pirmoji bažnyčia. Aplink ją ėmė kurtis miestelis (senasis Panevėžys).
495 metai, kai (1522) Ramygaloje pastatyta pirmoji bažnyčia.
455 metai, kai (1562) Lietuvos Metrikoje minimas Naujamiestis.
450 metų, kai (1567) Upytės pavieto centru tapo Panevėžio dvaras.
450 metų, kai (1567) Lietuvos kariuomenės sąrašuose minimas Šilų dvaras.
450 metų, kai (1567) LDK kariuomenė nuniokojo Krekenavą.
335 metai, kai (1682) Teresdvario dvaro savininkas grafas Marikonis Bigailiuose pastatė Švč. Marijos Magdalenos vardo medinę koplyčią.
320 metų, kai (1697) Stanionių kaimo kapinėse pastatyta koplyčia.
290 metų, kai (1727) Panevėžyje įsikūrė vienuoliai pijorai. Tais pačiais metais pastatyta medinė Švč. Trejybės bažnyčia su vienuolynu ir mokykla prie jos.
275 metai, kai (1742) Upytėje pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.
245 metai, kai (1772) Palaukiuose pastatyta koplyčia.
240 metų, kai(1777) paminėta, kad Raguvoje veikė parapinė mokykla.
235 metai, kai (1782) Miežiškiuose pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.
230 metų, kai (1787) Krekenava degė.
215 metų, kai (1802) buvo sudarytas antrasis Panevėžio miesto planas, kurį pasirašė matininkas M. Markovičius.
190 metų, kai (1827) Niurkonyse pastatyta koplyčia.
175 metai, kai (1842) įsteigta Kauno gubernija ir Upytės pavietas pavadintas Panevėžio apskritimi.
165 metai, kai (1852) Ramygaloje įsteigta valdinė mokykla.
150 metų, kai (1867) Smilgiuose atidaryta valdinė mokykla, kurioje buvo mokoma rusų kalba.
150 metų, kai (1867) Smilgiai tapo valsčiaus centru.
145 metai, kai (1872) Panevėžyje įsteigta mokytojų seminarija, rengusi mokytojus visai Lietuvai.
140 metų, kai (1877) Raguvoje pastatyta stačiatikių cerkvė.
140 metų, kai (1877) pradėta laidoti Panevėžio Senamiesčio kapinėse.
130 metų, kai (1887) Karsakiškyje pastatyta dabartinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
130 metų, kai (1887) padidinta ir išplėsta Raguvos bažnyčia, pristatant šonines koplyčias.
125 metai, kai (1892) Ėriškiuose pastatyta nauja medinė, tašytų rąstų bažnyčia.
120 metų, kai (1897) Smilgiuose arbatnamyje kunigo D. Tuskenio rūpesčiu įkurta knygų skaitymo draugija.
115 metų, kai (1902) Vadaktėlių bažnyčios kuratu pradėjo dirbti Juozas Tumas-Vaižgantas. Gyveno ir dirbo Vadaktėliuose iki 1905 metų rudens.
115 metų, kai (1902) Ramygaloje įsteigta vartotojų bendrovė Žolynas, kuri savo veiklą pradėjo 1903 01 26.
110 metų, kai (1907):
Jotainiuose atidaryta pradinė mokykla.
Šiluose atidaryta pradinė mokykla.
Ėriškiuose pradėjo kunigauti rašytojas Jonas Balvočius-Gerutis. Dirbo iki 1914.
Naujamiesčio kapinėse pastatyta antkapinė skulptūra Angelas (Aut. K. Ulianskis).
Naujamiesčio mokykloje mokytojas Janulevskis įsteigė biblioteką.
Smilgiuose įvyko pirmasis lietuvių vakaras.
105 metai, kai (1912):
Naujamiestyje pastatyta pradinė mokykla.
Žibartonyse atidaryta trijų skyrių pradinė mokykla.
Šilų mokykloje pradėta mokyti lietuvių kalbos.
Krekenavoje įkurta taupmenų skolinamoji bendrovė (Kredito kooperatyvas).

95 metai, kai (1922):
Uliūnuose atidaryta valstybinė pradinė mokykla.
Skaistgiriuose atidaryta valstybinė triklasė pradinė mokykla.
Panevėžio krašto kaimai išsiskirstyti į vienkiemius.
90 metų, kai (1927):
Ramygaloje pastatytas naujas vidurinės mokyklos pastatas.
Dragonyse ir Erimaičiuose atidarytos pradinės mokyklos.
Velžyje pastatytas tiltas per Nevėžį.
85 metai, kai (1932):
Sujetuose pastatyta dviejų komplektų pradinė mokykla.
Uliūnuose kapitališkai suremontuota bažnyčia (arch. kraštietis Feliksas Bielinskis).
80 metų, kai (1937):
Krekenavoje, Raguvoje ir Ramygaloje atidarytos valstybinės viešosios bibliotekos.
Ėriškiuose pastatyta dviejų komplektų tipinė pradinė mokykla.
Žibartonyse pastatyta Šv. Vincento Pauliečio koplyčia.
Uliūnų bažnyčioje įrengti varpai ir vargonai.
Nutiestas 13 km. ilgio plentas Panevėžys-Piniava-Pumpėnai.
Maženiuose įsteigta pradinė mokykla.
70 metų, kai (1947):
Krekenavoje ir Raguvoje įsteigtos gimnazijos.
Uliūnuose įsteigta progimnazija.
Liūdynėje, Smilgiuose, Piniavoje, Tiltagaliuose, Miežiškiuose atidarytos bibliotekos.
Berčiūnų, Naujamiesčio, Raguvos, Uliūnų mokyklose įsteigtos bibliotekos.
65 metai, kai (1952):
Ramygaloje įsteigti kultūros namai.
60 metų, kai (1957):
Ramygalai suteiktos miesto teisės.
Smilgiuose įsteigti kultūros namai.
Velžyje įsteigtas medicinos punktas.
55 metai, kai (1962):
Panaikintas Ramygalos rajonas.
Šiluose pastatytas naujas mokyklos priestatas.
Bernatonių septynmetė mokykla reorganizuota į pradinę.
50 metų, kai (1967)
Trakiškyje atidaryta biblioteka.
45 metai, kai (1972):
Geležiuose pastatyta nauja mokykla.
Ramygaloje pastatytas naujas tipinis vaikų lopšelis-darželis Saulutė.
Paliūniškyje įsteigta masinė kaimo biblioteka.
Paliukuose (skulpt. J. Zikaro gimtinėje) atidarytas jo memorialinis muziejus.
respublikinės reikšmės istorijos paminklas.
Ėriškių kapinėse atidengtas akad. J. Balčikoniui antkapinis paminklas.
40 metų, kai (1977):
Panevėžyje atidaryta rajono poliklinika.
Ramygaloje pastatytas naujas vidurinės mokyklos priestatas.
Raguvos vidurinėje mokykloje įkurtas Gyvasis kampelis (mok. A. Slučkos iniciatyva).
35 metai, kai (1982):
Velžyje pastatyta nauja mūrinė trijų aukštų vidurinė mokykla.
Velžyje atidarytas felčerės-akušerės punktas.
Karpiškių kapinaitėse pastatytas paminklas gydytojui Jonui Leonui Petkevičiui.
30 metų, kai (1987):
Ustronėje atidaryta J. Tumui-Vaižgantui skirta ekspozicija (aut. V. Liegytė, arch. V.
Šepkus).
Puziniškyje atidaryta ekspozicija skirta Gabrielei Petkevičaitei-Bitei (aut. A.
Bočiulytė, arch.. V. Šepkus).
Katinuose pastatytas naujas mokyklos pastatas.
Smilgių bažnyčios šventoriuje pastatytas stogastulpis (aut. K. Nemanis).
Švenčiuliškių kapinaitėse pastatytas paminklas Lietuvos krikščionybės 600-osioms
metinėms pamineti (aut. J. Žilevičius).
25 metai, kai (1992):
Įkurtas Krekenavos regioninis parkas.
Reorganizuota Pabaltijo zoninė paukštininkystės stotis
Raguvoje pastatyta koplyčia valsčiuje gimusiems bei žuvusiems partizanams
atminti.
Garšvių kapinaitėse pastatytas stogastulpis prie knygnešės Marytės Kiaunytės
kapo ir paminklas partizanui S. Meškauskui atminti (aut. B. Mažylis).
Raguvoje prie mokyklos atidengtas koplytstulpis, kuris įamžino Panevėžio
apskrities 1945-1952 m. mokytojų tremtinių atminimą (aut. A. Mikšys).
20 metų, kai (1997):
Šilų bažnyčios šventoriuje pastatyta skulptūra Šilų gyventojams – sovietinio
genocido ir laisvės kovų aukoms atminti (aut. A. Tarabilda).
Burveliuose pastatytas stogastulpis, skirtas dievadirbio Vinco Svirskio atminimui.
Panevėžio rajone pradėjo kurtis bendruomenės.
Velžyje pašventinti maldos namai.
15 metų, kai (2002):
Rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Krekenavos ir Dembavos filialuose įsteigtos Interneto skaityklos (
10 metų, kai (2007):
Panevėžio rajono viešoji biblioteka įsijungė į Europos savanorių tarnybos projektą kaip savanorius priimanti organizacija.

]]>
Kraštotyros kalendorius 2017 metų Fri, 04 Nov 2016 11:30:29 +0200
2017 m. balanžio mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3913-2017-m-balanzio-men-krastotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3913-2017-m-balanzio-men-krastotyros-kalendorius 6 d. – 125 metai, kai (1892) Gailiūnuose (dab. Panevėžio sen.) gimė rašytojas STASYS JASILIONIS. 1909 emigravo į JAV. Išleido poezijos rinkinius Bešvintantis rytas (1936), Pavasarių godos (1948). JAV lietuvių spaudoje paskelbė apsakymų, feljetonų, recenzijų, vertimų. Mirė 1950 07 30 JAV. Palaidotas Vilniuje. Lietuvoje išleista jo poezijos rinktinė Žodžiai iš širdies (1961).

7 d. – 190 metų, kai (1827) gimė 1863 sukilimo Panevėžio apygardos viršininkas, Birželių (dab. Panevėžio sen.) dvaro savininkas KRISTOFAS (KŠIŠTOFAS) GRUŽEVSKIS. 1863 05 09 mūšio metu sužeistas mirė. Palaidotas Birželių kapinėse.

8 d. – 90 metų, kai (1927) Liūdynėje (dab. Velžio sen.) gimė pedagogė, poetė STASĖ BALEIŠIENĖ. Mokytojavo Panevėžyje ir Vilniuje. Mirė 1993 08 30. Po mirties išleista eilėraščių knyga "Nerimstanti gėla" (1994) ir eilėraščių knygelė vaikams "Saulės kiškutis" (2001).

22 d. – 130 metų, kai (1887) Žydeliuose (Krekenavos valsčiuje gimė kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas AUGUSTINAS PETRAITIS. Baigęs mokytojų seminariją trumpai mokytojavo. Vėliau porą metų mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Nuo 1910 gyveno JAV, tęsė teologijos studijas. Kunigu įšventintas 1915. Kunigavo įvairiose Amerikos lietuvių parapijose. Mirė 1957 08 30 JAV.

22 d. – 75 metai, kai (1942) Pašiliuose (Ramygalos valsčiuje) gimė inžinierius, dr. (technologijos m.), docentas, KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto Telekomunikacijų katedros vedėjas JULIUS GVERGŽDYS. 1959 baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1970 – KPI. Išradimų, metodinių priemonių bei straipsnių autorius.

24 d. – 105 metai, kai (1912) Papiškiuose (Ramygalos valsčiuje) gimė inžinierius JURGIS BANAITIS. Profesorius, žemės ūkio mokslų dr. Išleido knygas Daržovių ir vaisių laikymas (1951), Vaisių ir daržovių perdirbimas (1953, 1956) ir kt. Mirė 1976 06 30 Kaune.

26 d. – 105 metai, kai (1912) Andrioniškyje (Anykščių r.) gimė dailininkė grafikė, tapytoja, viena iš lietuvių moderniosios dailės klasikių DOMICELĖ TARABILDIENĖ. 1924-1928 mokėsi Raguvos mokykloje ir Panevėžio gimnazijoje. Baigusi Kauno meno mokyklą 1937-1939 tobulinosi Paryžiuje. Už knygų iliustracijas apdovanota medaliais ir diplomais. Mirė 1985 09 08 Vilniuje.

27 d. – 75 metai, kai (1942) Kaune gimė dailininkas skulptorius GEDIMINAS KARALIUS. Kurį laiką gyveno Plačkelyje, netoli Vadoklių. Mokėsi Vadoklių vidurinėje mokykloje, 1970 baigė LDI. Dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje, nuo 1989 – VDA (iki 1990 LDI), 1996-2000 Skulptūros katedros vedėjas; profesorius (1995). Nuo 1970 dalyvauja dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje. Apdovanotas Lietuvos nacionaline premija (1991). Kuria dekoratyvines skulptūras, paminklus, mažąją plastiką, kolekcines monetas. Pagal jo projektą Vadoklių seniūnijoje pastatytas paminklas, skirtas Vyčio apygardos partizanams atminti (2006).

27 d. – 55 metai, kai (1962) pradėtas leisti Panevėžio rajono laikraštis Tėvynė.

]]>
Kraštotyros kalendorius 2017 metų Wed, 02 Nov 2016 21:31:56 +0200
2017 m. gegužės mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3914-2017-m-geguzes-men-krastotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3914-2017-m-geguzes-men-krastotyros-kalendorius 1 d. – 120 metų, kai (1897) Ažaguose (Smilgių valsčiuje) gimė karininkas, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas POVILAS ŽILYS. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1921 baigė Karo mokyklą, vėliau Aukštuosius karininkų kursus ir Belgijos karališkąją karo akademiją. Dirbo Kavalerijos štabo viršininku, pulko vadu bei dėstė karo mokykloje. 1944 pasitraukęs iš Lietuvos gyveno Čikagoje. Bendradarbiavo Dirvoje, Karyje, Naujienose. Išleido knygą Suomių – sovietų karas 1939-1940 (1967). Mirė 1968 10 26.

1 d. – 90 metų, kai (1927) Tičkūnuose (dab. Panevėžio sen.) gimė dailininkas architektas VYTAUTAS GERULIS. 1935-1939 mokėsi Piniavos pradinėje mokykloje. 1947 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1953 – Lietuvos VDI. Dirbo projektavimo institutuose Vilniuje, projektavo daugiausia visuomeninės paskirties pastatus.

3 d. – 90 metų, kai (1927) Jutiškiuose (dab. Panevėžio sen.) gimė literatė, tautodailininkė ALDONA BRAZDŽIONYTĖ-OŠKELIŪNIENĖ. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1944 įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1945 už antitarybinę veiklą buvo areštuota ir ištremta. Grįžusi apsigyveno Panevėžyje. Išleido prisiminimų knygą Po šiaurės pašvaiste (1998), Sakmė apie pušį (2004), Bėglė (2005). Mirė 2013 04 23.

5 d. – 100 metų, kai (1917) Nečioniuose (Pasvalio r,) gimė kunigas, literatas JONAS JURGAITIS. 1942 baigė Kauno kunigų seminariją. 1943-1944 dirbo vikaru Naujamiestyje. Vėliau klebonavo Pušalote, Papilyje. 1949 suimtas ir nuteistas. Iki 1955 kalėjo Sibiro lageriuose. Nuo 1968 iki mirties klebonavo Naujamiestyje. Parašė per dešimt knygų. Išleido atsiminimų knygą Aukos keliu (1992), Ant tėvynės aukuro (1995), Štai tavo motina (1996) Mirė 1997 08 14 Naujamiestyje.

6 d. – 55 metai, kai (1962) Upytėje gimė sportininkė lengvaatletė SIGITA MARKEVIČIENĖ-BUTAITĖ. Parolimpinių žaidynių Barselonoje (1992), Atlantoje (1996), Sidnėjuje (2000) rekordininkė ir medalių laimėtoja. Pasaulio ir Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatų prizininkė.. 1969-1980 mokėsi Upytės bei Naujamiesčio mokyklose. Apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

17 d. – 110 metų, kai (1907) Žydeliuose (Krekenavos valsčiuje) gimė poetė, prozininkė VALERIJA VALSIŪNIENĖ. 1930 baigė Telšių mokytojų seminariją. Mokytojavo Šiaulių apskrities mokyklose. 1941 ištremta į Krasnojarsko kraštą, įkalinta. Paleista 1942. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1927. Išleido eilėraščių rinkinius Šviesi diena (1947), Iš širdies (1948), Lyrika (1953), poemą Veronika (1952), poezijos knygeles vaikams Tėviškėle, tu graži (1938), Gintaro lazdelė (1940), Ramutis nedidutis (1949), parašė kino scenarijų Pasakojimas apie Gražiną ir jo pagrindu apysaką Keliai keleliai (1957). Mirė 1955 09 25 Vilniuje.

18 d. – 100 metų, kai (1917) Vėjeliškiuose (Raguvos valsčiuje) gimė poetas BRONIUS KIELA. Mokėsi Šilų pradžios mokykloje, studijavo karo mokykloje Kaune. 1941 suimtas, kalintas Komijoje (Rusija). Į Lietuvą sugrįžo 1975, apsigyveno Kuršėnuose, vėliau persikėlė į Šiaulius. Kurti pradėjo 1944. Eilėraščių paskelbė antologijose Benamiai (1989), Tremtinio Lietuva.

20 d. – 125 metai, kai (1892) Rinkuškiuose (Biržų r.) gimė Lietuvos kariuomenės karininkas JONAS VARIAKOJIS. 1918 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir pradėjo organizuoti Panevėžio apskrities apsaugos būrį. Iki 1921 buvo Panevėžio IV-jo pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulko vadas. 1921 paskirtas III-jo karo apygardos štabo viršininku. 1926 išėjo į atsargą. 1929 vėl grįžo, paskirtas krašto apsaugos ministru. Juo dirbo iki 1930 05. Karo metais emigravo iš Lietuvos, gyveno JAV. Mirė 1963 10 31 JAV.

29 d. – 150 metų, kai (1867) Bikūnuose (Zarasų r.) gimė kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas JONAS KANAPECKAS. 1890 baigė Kauno kunigų seminariją. Tais pačiais metais paskirtas Naujamiesčio bažnyčios vikaru ir Naujamiesčio valdinės mokyklos kapelionu. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai, platino knygnešių atgabentą lietuvišką spaudą, patarinėjo parapijiečiams neleisti mergaičių į rusišką mokyklą. 1897 iš Naujamiesčio perkeltas į Ylakius, vėliau ištremtas į Rusiją. 1924 grįžo į Lietuvą. Kunigavo Kaune. Mirė 1939 04 04 Kelmėje. Palaidotas Kelmės bažnyčios šventoriuje.

30 d. – 105 metai, kai (1912) Utenoje gimė kunigas, poetas PETRAS MARKEVIČIUS. 1938 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Pumpėnuose, Vabalninke, Upytėje, Kamajuose ir kt. Mirė 1987 04 25 Utenoje. Po mirties išleistas jo eilėraščių rinkinys Viršukalnių aidas (1990), iliustruotas paties autoriaus tapybos darbų nuotraukomis.

]]>
Kraštotyros kalendorius 2017 metų Wed, 02 Nov 2016 21:31:56 +0200
2017 m. birželio mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3915-2017-m-birzelio-men-krastotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3915-2017-m-birzelio-men-krastotyros-kalendorius 4 d - 50 metų, kai (1967) Klebonuose (Vadoklių apyl.) gimė pedagogas, socialinių m. (edukologija) dr., profesorius, Lietuvos mokslininkų sąjungos bei kelių tarptautinių mokslinių organizacijų narys VINCENTAS LAMANAUSKAS. 1991 baigė VPI, 1991-1993 mokytojavo Vadoklių vidurinėje mokykloje, 1993-1997 – Upytės A. Belazaro pagrindinės mokyklos direktorius. 1997-1998 ėjo LR Švietimo ir mokslo viceministro pareigas. Nuo 1998 dirbo Šiaulių universitete Edukologijos fakultete katedros vedėju. Įmonės Scientia Socialis, UAB vadovas. Parengė mokslinę monografiją Gamtamokslinis ugdymas šiuolaikinėje mokykloje (anglų k., 2003), 15 metodinių-didaktinių leidinių, per 200 mokslinių metodinių straipsnių.

15 d. - 125 metai, kai (1892) Palaukiuose (Subačiaus vlsč., dab. Karsakiškio sen.) gimė JAV lietuvių visuomenės veikėjas JOKŪBAS PAULIUKAS. Prieš I-jį Pasaulinį karą emigravo į JAV. Nuo 1936 Vilnies dienraščio darbuotojas. Bendradarbiavo ir kituose JAV periodiniuose leidiniuose.

18 d. – 145 metai, kai (1872) Pakritižyje (Raguvos valsčiuje) gimė dailininkas tapytojas JONAS MACKEVIČIUS. 1901 baigė Peterburgo Dailės akademiją. Gilino studijas Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje. 1924 grįžo į Lietuvą. 1932 įkūrė Lietuvos dailininkų sąjungą. Dalyvavo dailės parodose. 1944 pasitraukė į Šveicariją. Mirė 1954 07 25 Šveicarijoje.

18 d. – 140 metų, kai (1877) Švobiškyje gimė bibliotekininkė, knygnešė ELŽBIETA JODINSKAITĖ. 1896 baigė privačios Jelgavos gimnazijos 6 klases. Dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo ir išsivadavimo judėjime. Įsigijusi lietuviškos spaudos, ją dalydavo savo pažįstamiems. Valstybinio centrinio knygyno (bibliotekos) Panevėžio skyriaus (nuo 1937 valstybinės viešosios bibliotekos) įkūrėja ir vedėja. Priklausė Žiburėlio ir kitoms labdaringoms organizacijoms. Mirė 1951 05 03 Panevėžyje.

20 d. – 80 metų, kai (1937) Preidžiuose (Velžio vlsč.) gimė animacinių filmų režisierius, dailininkas, scenaristas ANTANAS JANAUSKAS. 1965 baigė Telšių taikomosios dailės technikumą. 1965-1971 ir 1985-1991 Lietuvos kino studijos dailininkas, režisierius. 1991 Vilniuje įkūrė animacinių filmų studiją AJ. 1970 sukūrė pirmąjį Lietuvos kino studijos animacinį filmą Iniciatyva. Daugelis jo sukurtų filmų pelnė apdovanojimus. Mirė 2016 02 23.

22 d. – 75 metai, kai (1942) Šiluose (Vadoklių vlsč.) gimė agrochemikė, habil. dr. (biomedicinos m.), LŽŪU Ekologijos katedros profesorė VANDA ŽEKONIENĖ-MASELYTĖ. 1949-1961 mokėsi Šilų ir Vadoklių mokyklose, 1961-1966 studijavo LŽŪA, vėliau studijavo aspirantūroje. Parašė 6 knygas, per 165 mokslinius straipsnius.

24 d. – 145 metai, kai (1872) Savučiuose (Biržų r.) gimė kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas JULIJONAS PALIUKAS. 1896 baigė Kauno kunigų seminariją. Vikaravo Latvijoje, Čekiškėje, Krinčine, Dusetose ir kt. Platino lietuvišką spaudą, bendradarbiavo Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje, kituose leidiniuose.. Nuo 1933 klebonavo Karsakiškyje. Mirė 1941 Saločiuose (Pasvalio r.).

28 d – 140 metų, kai (1877) Bambliuose (Pasvalio r.) gimė kunigas, literatas PETRAS STRELČIŪNAS. Kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. Nuo 1934 iki mirties Miežiškių klebonas. Išleido knygas Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija nuo 1530 iki 1930 (1931), Siela (1936). Mirė 1937 01 16 Miežiškiuose.

29 d. – 65 metai, kai (1952) Grūžiuose (Pasvalio r.) gimė istorikas, paminklosaugininkas, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vyresnysis specialistas paveldui PETRAS JUKNEVIČIUS. 1970 baigė Šeduvos vidurinę mokyklą, 1979 - VU. Nuo 1981 dirba paminklosaugininku Panevėžio rajone. Daugelio knygelių, mokymo priemonių, straipsnių apie Panevėžio kraštą autorius.

]]>
Kraštotyros kalendorius 2017 metų Wed, 02 Nov 2016 21:31:56 +0200
2017 m. liepos mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3916-2017-m-liepos-men-krastotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3916-2017-m-liepos-men-krastotyros-kalendorius 1 d. – 105 metai, kai (1912) Vėlaikiuose (Utenos r.) gimė kunigas, poetas ANTANAS RAMEIKIS. 1945 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. Nuo 1976 Ramygalos bažnyčios altarista su vikaro teisėmis ir pareigomis. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Rašė eilėraščius, noveles, vaizdelius. Mirė 1991 02 Ramygaloje.

4 d. – 155 metai, kai (1862) Adomavoje (Pumpėnų vlsč., dab. Panevėžio sen.) gimė kunigas, knygnešys, visuomenės veikėjas STANISLOVAS STAKELĖ. 1885, baigęs Kauno kunigų seminariją, pradėjo kunigauti Švėkšnoje. Už draudžiamų leidinių platinimą ir slaptą vaikų mokymą 1890 ištremtas į Kretingos vienuolyną. Ten organizavo knygnešius, bendradarbiavo Tėvynės sarge. Atlikęs bausmę, kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. 1927 apsigyveno Rozalime. Mirė 1930 10 27 Rozalime, ten ir palaidotas.
13 d. – 165 metai, kai (1852) Molainiuose gimė knygnešys ADOMAS LADUKAS. Buvo vienas iš pagrindinių Garšvių knygnešių bendrovės narių. Jam patikėta tvarkyti buhalterinius reikalus. 1895 suimtas, įkalintas, vėliau ištremtas į Sibirą. Grįžęs apsigyveno tėviškėje. 1928 paskirta knygnešio pensija. Mirė 1930 03 30. Palaidotas Ramygalos kapinėse. Po mirties apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino I-jo laipsnio medaliu. Jo pavardė įamžinta Knygnešių sienelėje Kaune.

15 d. – 80 metų, kai (1937) Lėne (Ukmergės r.) gimė tautodailininkas, medžio drožėjas JULIJONAS DIRSĖ. 1962 baigė Panevėžio politechnikumą, įsigydamas statybininko inžinieriaus specialybę. Gyvena Naujamiestyje. Savo namuose įsirengė galeriją, kurioje eksponuoja įvairius savo dirbinius iš medžio.

]]>
Kraštotyros kalendorius 2017 metų Wed, 02 Nov 2016 21:31:56 +0200
2017 m. rugpjūčio mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3917-2017-m-rugpjucio-men-krastotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3917-2017-m-rugpjucio-men-krastotyros-kalendorius 6 d. – 115 metų, kai (1902) Keliūgaloje (Šilų parapijoje) gimė cirko artistas, vienas lietuviško cirko pradininkų Lietuvoje PETRAS TARUTIS. Mokėsi Šilų mokykloje, vėliau piemenavo, dirbo pagalbiniu darbininku Latvijos cirke Europa. 1919 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1922 mokėsi Kaune, vėliau Vokietijoje. Grįžęs į Lietuvą, kartu su P. Gudausku, 1929 įkūrė pirmąjį lietuvišką cirką Aušra. 1937 įsteigė cirko studiją Panevėžyje. Pokario metais buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs gyveno tėviškėje. Mirė 1974 09 06 Šiluose.

7 d. – 140 metų, kai (1877) Nečionyse gimė dailininkas, skulptorius KAZIMIERAS ULIANSKIS. 1902 įstojo į Krokuvos dailės akademiją, kurią baigęs 1907 apsigyveno Panevėžyje. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų Lietuvos bažnyčioms, antkapinių paminklų, biustų. Naujamiesčio kapinėse stovi jo sukurta skulptūra Angelas, skirta 1905-1907 revoliucijos aukoms atminti. Žuvo 1914 pirmajame pasauliniame kare.

8 d. – 105 metai, kai (1912) Zolotonošoje (Ukraina) gimė rašytoja, vertėja ELENA BUJOKAITĖ-ŠVELNIENĖ. 1924-1927 mokėsi Raguvos vidurinėje mokykloje, 1930 lankė Ramygalos, 1931-1934 - Panevėžio gimnaziją. Vėliau Kauno universitete studijavo prancūzų kalbą. Mokytojavo Ramygaloje ir Panevėžyje. Periodikoje paskelbė eilėraščių, novelių, vertimų. Mirė 1971 01 14.

10 d. – 55 metai, kai (1962) Rainaičiuose (Vadoklių apyl.) gimė skulptorius, VDA Fotografijos ir medijos katedros docentas ARTŪRAS RAILA. 1989 baigė VDU. Daugelio Lietuvos ir tarptautinių meno parodų dalyvis ir diplomantas. Apdovanojimai, stipendijos, rezidencijų programos: 2007 Anglijos Meno tarybos stipendija Allenheads šiuolaikinio meno centre; 2006 Schering Stiftung stipendija, Berlynas, Vokietija; 2006 Lietuvos valstybinė stipendija menininkams; 2003 Banko Hansabank meno apdovanojimas; 2014, 1999, 1994 The Westerly Trust stipendijos, Londonas, Didžioji Britanija; 1993 2-oji premija Soroso Šiuolaikinio meno centro pirmosios metinės parodos Tarp skulptūros iki objekto lietuviškai, suteikta tarptautinės žiuri; 1992 Lietuvos valstybinė stipendija jauniesiems menininkams. 1990 3-ioji premija konkurse paminklo "Įamžinti masinių lietuvių trėmimų tragediją 1940–1953 metais" projektui, Vilniaus mokytojų namai, Vilnius, Lietuva.

18 d. – 140 metų, kai (1877) Pazūkuose (Pušaloto vlsč., dab. Panevėžio sen.) gimė bankininkas, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas JONAS DOMINYKAS BLYNAS. Spaudos draudimo metais bendradarbiavo laikraštyje Naujienos. 1917 - Rusijos lietuvių Seimo Peterburge narys. Nuo 1928 Lietuvos žemės ūkio banko direktorius. Bendradarbiavo dienraščiuose Lietuvis, Lietuva, Lietuvos aidas ir. kt. Mirė 1933 06 22 Kaune.

18 d. – 70 metų, kai (1947) Krekenavoje gimė biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius FELIKSAS BUKAUSKAS. 1971 baigė KMI (nuo 1998 KMU). 1991-1996 Berno universiteto (Šveicarija) Fiziologijos instituto profesorius. Nuo 1998 dirba ir Enšteino medicinos koledže Niujorke (JAV). LSSR valstybinės premijos laureatas (1983), SSRS valstybinės premijos laureatas (1988).

23 d. – 110 metų, kai (1907) Stasiuliškėse (Anykščių r.) gimė ekskunigas, publicistas, vertėjas JONAS RAGAUSKAS. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1935 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Gulbinėnuose, Smilgiuose, buvo Panevėžio gimnazijos kapelionas, profesoriavo Kauno kunigų seminarijoje. 1948 metė kunigystę. Išleido autobiografinę apysaką Ite missa est (1960), pasakojimų rinkinį Nenoriu dangaus (1963), apysaką Anuo metu (1966). Mirė 1967 10 11 Vilniuje.

24 d. – 65 metai, kai (1952) gimė Panevėžio rajono meras POVILAS ŽAGUNIS.

25 d. – 130 metų, kai (1887) Starkoniuose (Kupiškio r.) gimė dailininkas, literatas KAZYS ŠIMONIS. Vaikystėje su tėvais gyveno Stebeikiuose (dab. Ramygalos sen.). 1908 baigęs mokytojų kursus privačiai mokėsi tapybos. 1923 studijavo dailę Berlyne. Nuo 1920 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė apie 2000 kūrinių – peizažų, portretų, ekslibrių, plakatų, pašto ženklų, knygų iliustracijų ir kt. Išleido poetinės prozos knygą Girių giesmė (1936), atsiminimus Gyvenimo nuotrupos (1959). Mirė 1978 06 05 Kaune.

]]>
Kraštotyros kalendorius 2017 metų Wed, 02 Nov 2016 21:31:56 +0200
2017 m. rugsėjo mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3918-2017-m-rugsejo-men-krastotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3918-2017-m-rugsejo-men-krastotyros-kalendorius 6 d. – 145 metai, kai (1872) Vyžuonose (Utenos r.) gimė kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo ir slaptų mokyklų organizatorius DOMININKAS TUSKENIS. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas 1895 ir paskirtas Smilgių bažnyčios vikaru. Čia palaikė ryšius su vietiniais knygnešiais. Organizavo lietuviškos spaudos bibliotekėlę, kurią nuo 1896 iki spaudos atgavimo tvarkė knygnešys Antanas Bataitis. 1897 įkūrė knygų skaitymo draugiją. Nuo 1900 kunigavo Ukmergėje, vėliau Kupreliškyje, Traupyje ir kt. Prieš mirtį kurį laiką gyveno Krekenavoje.
Mirė 1947 06 03 Krekenavoje. Palaidotas Vyžuonų (Utenos r.) bažnyčios šventoriuje.

6 d. – 110 metų, kai (1907) Šiluose (Vadoklių vlsč.) gimė kunigas ALBINAS SPURGIS. Mokėsi Ukmergės gimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje. 1932 įšventintas kunigu. Kunigavo Panevėžyje Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, Kristaus Karaliaus katedroje. Vėliau klebonavo Geležiuose, Šimonyse. Nuo 1949 gyveno JAV, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Nuo 1969 gyveno Australijoje. Mirė 1985 10 07 Adelaidėje (Australija).

13 d. – 130 metų, kai (1887) Barklainiuose (Ramygalos vlsč.) gimė Lietuvos kariuomenės veikėjas, pulkininkas ALEKSANDRAS JAKAITIS. Kaip Rusijos kariuomenės karininkas dalyvavo I pasauliniame kare. 1919 stojo į Lietuvos kariuomenę, ėjo įvairias vadovaujamas pareigas. Nuo 1924
I-os karo apygardos viršininkas. Mirė 1933 09 04 Marijampolėje.

13 d. – 115 metų, kai (1902) Papiškiuose (Ramygalos vlsč.) gimė kunigas MYKOLAS BANAITIS. Baigė Kauno kunigų seminariją ir Kauno universiteto teologijos fakultetą (1928). Kunigavo Kamajuose, Pabiržėje, Truskavoje, Panevėžyje. Mirė 1978 07 17 Panevėžyje.

13 d. – 85 metai, kai (1932) Molainiuose gimė kompozitorius, pedagogas, LMA profesorius BRONISLOVAS VAIDUTIS KUTAVIČIUS. Mokėsi Molainių pradinėje mokykloje, Panevėžio ir Vilniaus Tallat-Kelpšos muzikos mokyklose. 1959-1964 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1985 Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Nacionalinės premijos laureatas (1995). LATGA-A Metų autoriaus laureatas (2005). Sukūrė operų, oratorijų bei kitų muzikinių kūrinių.

19 d. – 70 metų, kai (1947) Druseikiuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė dailininkė tapytoja IRENA MILAŠEVIČIŪTĖ-PAULAVIČIENĖ. Mokėsi Naujamiesčio vidurinėje mokykloje, studijavo dailę VDI. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1999). Nuo 1976 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

30 d. – 110 metų, kai (1907) Niaukonyse (Smilgių vlsč.) gimė bibliotekininkė VALERIJA KISINIENĖ. 1931-1934 studijavo ekonomiką KU, 1954-1957 VU studijavo bibliotekininkystę. 1931-1940 dirbo KU bibliotekoje, 1940-1981 – VU bibliotekoje. Padėjo išsaugoti bibliotekos fondus nuo sunaikinimo per karą. Sudarė knygą Autorinės lentelės Lietuvos TSR bibliotekoms (1949, 1958, 1972). Mirė 1993 10 08 Vilniuje.

30 d. – 85 metai, kai (1932) Pajuostyje (Panevėžio-Velžio vlsč.) gimė statybos inžinierius, dr. (technologijos m.), KU Statybos katedros docentas, Statinių ir konstrukcijų tyrimo centro direktorius LAIMUTIS JONAS VAICEKAUSKAS. 1956 baigė KPI Statybos fakultetą, 1962-1964 mokėsi aspirantūroje. Per 80 mokslinių straipsnių bei mokslinio ir taikomojo pobūdžio tyrinėjimo darbų autorius.

]]>
Kraštotyros kalendorius 2017 metų Wed, 02 Nov 2016 21:31:56 +0200
2017 m. spalio mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3919-2017-m-spalio-men-krastotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3919-2017-m-spalio-men-krastotyros-kalendorius 3 d. – 75 metai, kai (1942) Krekenavoje gimė dailininkė tapytoja GRAŽINA JANINA VITARTAITĖ. 1957-1960 mokėsi Kauno dailės mokykloje. 1966 baigė VDI. Nuo 1970 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1980-1989 VDI Tapybos katedros vedėja, docentė (1987). Lietuvos nusipelniusi meno veikėja. Mokymo priemonės Tapybos pagrindai autorė, Lietuvos ir tarptautinių plenerų dalyvė.

3 d. - 100 metų, kai (1917) Barvydžiuose (Telšių r.) gimė choro dirigentas, pedagogas JUOZAS BAGDONAS. 1947-1950 choro dirigavimo mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje, 1955-1960 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1950 gyveno Panevėžyje. Dirbo pedagoginėje ir vaikų muzikos mokyklose. 1993 suorganizavo Lietuvos šaulių sąjungos ir Panevėžio rinktinės mišrųjį chorą. Harmonizavo ir sukūrė dainų chorams bei ansambliams. Mirė 2011 05 22

9 d. – 120 metų, kai (1897) Svetošino dvare (Vilkaviškio r.) gimė inžinierius, visuomenės veikėjas KAZIMIERAS GERMANAS. Pirmojo pasaulinio karo metais baigė į Rusiją evakuotą Panevėžio realinę mokyklą.. 1918 grįžęs į Lietuvą, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1920 baigė karo mokyklą. 1929 baigė Lietuvos VU technikos fakultetą ir įgijo statybos inžinieriaus specialybę. 1929-1937 dirbo Panevėžio apskrities inžinieriumi. 1933 pastatytas jo suprojektuotas arkinis gelžbetonio tiltas per Lėvenį Paliūniškyje. 1938-1939 ėjo Lietuvos susisiekimo ministro pareigas. Po karo emigravo iš Lietuvos. Gyveno JAV. Mirė 1980 04 18 JAV.

10 d. – 135 metai, kai (1882) Griniūnuose (Ramygalos vlsč.) gimė poetas KAZIMIERAS KRIAUČIŪNAS. Tarnavo pas ūkininkus, vaidino Ramygalos mėgėjų scenoje. 1907 išvyko į JAV, dirbo fizinius darbus, vaidino išeivių statomų dramų spektakliuose, dainavo operetėse. Bendradarbiavo Vienybėje, Margutyje, Dirvoje. Išleido satyrinių eilėraščių rinkinį Iš dūminės lūšnelės (1951), atsiminimų knygą Siauruoju takeliu (1956). Mirė 1970 12 02 JAV.

15 d. – 125 metai, kai (1892) Rėkliuose (dab. Panevėžio sen.) gimė gydytojas chirurgas, docentas (1933), profesorius (1939), akademikas (1941) VLADAS KUZMA. 1913 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1914 įstojo į Dorpoto (dab. Tartu, Estija) universiteto medicinos fakultetą. Nebaigęs studijų grįžo į Lietuvą. Dirbo Panevėžio ligoninėje. 1923 baigė LU mediciną. Dirbo chirurgu klinikose, apgynė daktaro disertaciją. Pirmasis Lietuvoje ligoniui perpylė kraują (1923). Nemokamai gydė neturtingus ligonius. Daugelyje tarptautinių konferencijų skaitė mokslinius pranešimus. Mirė 1942 06 08 Kaune.

22 d. – 130 metų, kai (1887) Čivyliuose (Utenos r.) gimė kunigas JONAS GUDONIS. Įšventinus kunigu, 1917 paskirtas Ramygalos vikaru. 1918, įkūrus Ramygalos progimnaziją, ėjo ir kapeliono pareigas. 1920-1922 dirbo vikaru Naujamiestyje. Vėliau kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. Mirė 1999 09 03.

19 d. – 95 metai, kai (1922) Petriškiuose (Pasvalio r.) gimė pedagogas, poetas JUOZAS JUKNEVIČIUS. Vėliau su tėvais gyveno netoli Paįstrio. 1941-1944 mokėsi Panevėžio aukštesniojoje prekybos mokykloje, kartu lankė muzikos mokyklą. Vėliau studijavo Vilniaus konservatorijoje, dirbo Mokytojų namuose. 1949 ištremtas į Sibirą. 1956 grįžo į Lietuvą, dirbo Kėdainiuose. Išleido tris eilėraščių rinktines: Tėviške, tu rytmečio aušra (1994), Eršketrožių žydėjimas (1999), Prie tavęs aš vėlei sugrįžtu (2003).

25 d. – 75 metai, kai (1942) Nemunėlio Radviliškyje (Biržų r.) gimė dailininkė LAIMUTĖ ONA GUDAITIENĖ-JODISKAITĖ. 1949-1958 mokėsi Ramygalos vid. mokykloje. 1970 baigė VDI. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1985), Panevėžio sekcijos pirmininkė (1983-1988). Parodose dalyvavo nuo 1970. Mirė 2003 04 05 Panevėžyje.

30 d. – 130 metų, kai (1887) Girdiškyje (Vadoklių vlsč.) gimė poetas ANTANAS JOKŪBAITIS. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Atlikęs karinę prievolę carinėje kariuomenėje, du metus daraktoriavo Vadoklių apylinkėse. 1910-1912 tarnavo Rygos policijoje. Nuo 1913 gyveno JAV. Įsijungęs į lietuvių visuomeninę veiklą organizavo meno saviveiklą, režisavo spektaklius, pats vaidino. Bendradarbiavo spaudoje. Išleido eilėraščių rinkinius Skambančios stygos (1915), Svetimoje padangėje (1920). Mirė po 1967 JAV.

]]>
Kraštotyros kalendorius 2017 metų Wed, 02 Nov 2016 21:31:56 +0200
2017 m. lapkričio mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3920-2017-m-lapkricio-men-krastotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/185-kratotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2017-metu/3920-2017-m-lapkricio-men-krastotyros-kalendorius 2 d. – 155 meti, kai (1862) Pasandravyje (Raseinių r.) gimė lietuvių literatūros klasikas, poetas, dramaturgas, kunigas JONAS MAČIULIS-MAIRONIS. 1874-1883 mokėsi Kauno gimnazijoje. 1888 baigęs Kauno kunigų seminariją ir Peterburgo dvasinę akademiją, jose profesoriavo. Nuo 1909 Kauno kunigų seminarijos rektorius. 1915-1918 gyveno Krekenavoje. Paskelbė lyrikos rinkinį Pavasario balsai (1895), poemas Jaunoji Lietuva (1907), Raseinių Magdė (1909), Mūsų vargai (1920), istorines dramas Kęstučio mirtis, Vytautas pas kryžiuočius, Vytautas karalius (1922-1930). Mirė 1932 06 28 Kaune.

3 d – 85 metai, kai (1932) Karveliuose (Ramygalos vlsč.) gimė literatūros tyrinėtojas, kritikas, habil. humanitarinių m. dr. (1986) ALBERTAS ZALATORIUS. Mokėsi Barklainių pradinėje mokykloje, vidurinę mokyklą baigė Ramygaloje. 1956 baigė VU filologijos fakultetą. Mokytojavo Varnių vidurinėje mokykloje, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (1961-1991), nuo 1991 dėstė VPU. Inicijavo Pasaulio lituanistų bendriją, nuo 1994 buvo jos pirmininku. Nacionalinės premijos laureatas (1999). Išleido monografijas Lietuvių apsakymo raida ir poetika (1971), XX amžiaus lietuvių novelė (1980), paskelbė kritikos knygas Prozos gyvybė ir negalia (1988), Literatūra ir laisvė (1998), parengė Šatrijos Raganos, P. Vaičaičio raštus, sudarė novelių antologijų. Mirė 1999 12 13 Vilniuje. Po mirties išleista knyga Vincas Krėvė: nebaigta monografija (2003).

8 d. – 80 metų, kai (1937) Bliūdžiuose (dab. Panevėžio sen.) gimė Lietuvos irklavimo rinktinės treneris ALGIRDAS KAZIMIERAS ARELIS. 1945-1949 mokėsi Bernatonių pradinėje mokykloje. 1964 baigė LKKI. Lietuvos nusipelnęs treneris (1973). Kandidatas į irklavimo sporto meistrus. Paruošė daugkartinius TSRS bei pasaulio čempionatų dalyvius.

10 d. – 75 metai, kai (1942) Naujamiestyje gimė inžinierius, matematikas, fizinių m. (informatika) habil. dr. ALBERTAS ČAPLINSKAS. 1964 baigė VU Fizikos ir matematikos fakultetą, 1966 - Maskvos valstybinį M. Lomonosovo universitetą. Dirbo Matematikos ir informatikos instituto Programų sistemų inžinerijos skyriaus vadovu. VU, VGTU profesorius, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos, Lietuvos matematikų draugijos narys. Kelių monografijų bei knygų, per 150 mokslo darbų autorius. 2014 m. suteiktas Latvijos universiteto garbės daktaro vardas.

12 d. – 115 metų, kai (1902) Dapšionių kaime (Smilgių vlsč.) gimė ekonomistas, publicistas, pedagogas DOMAS CESEVIČIUS. 1924 baigė Panevėžio gimnaziją. 1924-1927 studijavo LU, 1928-1932 Kelno universitete -ekonomikos ir socialinius mokslus. 1933 apgynė ekonominių mokslų daktaro disertaciją. Dirbo VDU, ekonomines žinias gilino JAV universitetuose. Nuo 1933 dirbo Lietuvos aido redakcijoje. 1939 Lietuvos Finansų ministerijos generalinis sekretorius. 1940-1945 kalėjo Sibiro lageriuose. Parašė mokslinių darbų ekonomikos klausimais. 1995 išleista jo knyga Lietuvos ekonominė politika 1918-1940 m. Daug darbų liko rankraščiuose. Mirė 1986 03 14 Vilniuje. Palaidotas gimtinėje Dapšionyse

13 d. – 125 metai, kai (1892) Jankaičiuose (Radviliškio r.) gimė kunigas, dramaturgas HENRIKAS PRIALGAUSKAS. Baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Imbrade, Laukuvoje, Salake, Skapiškyje, Smilgiuose, Karsakiškyje, Velykiuose. 1949-1957 kalintas Irkutsko srities lageriuose. Stasio Žemaičio slapyvardžiu paskelbė 10 dramos veiklų ir komedijų mėgėjų scenai, kiti likę rankraščiuose. Mirė 1978 08 23 Velykiuose.

22 d. – 125 metai, kai (1892) Barklainiuose (Ramygalos vlsč.) gimė finansininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas ANTANAS VALIONIS. Nuo 1913 gyveno JAV. Mirė 1969 10 21 JAV.

24 d. – 110 metų, kai (1907) Naujakiemyje (Ramygalos vlsč.) gimė pulkininkas, Žemaičių legiono vadas JONAS SEMAŠKA. Baigęs Panevėžio gimnaziją mokėsi ir 1930 baigė karo mokyklą Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais kovojo savisaugos batalione. Po karo, įstojęs į Lietuvos Laisvės Armiją, tapo Šatrijos rinktinės vadu slapyvardžiu Majoras Liepa. Žemaitijoje veikusias partizanų rinktines sujungė į Žemaičių legioną ir tapo jų vadu. Žuvo 1947 07 01 Tuskulėnuose. 1998 suteiktas pulkininko laipsnis, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu. 2001 jo palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.

]]>
Kraštotyros kalendorius 2017 metų Wed, 02 Nov 2016 21:31:56 +0200