2013 m. sukanka

220 metų, kai Naujamiestyje gimė (1793) JUOZAS BAUKYS, kunigas, teologijos magistras. 1823-1828 Vilniaus kunigų seminarijos profesorius, Vilniaus vyskupijos valdytojas. Savo lėšomis pastatė bažnyčią Naujamiestyje. Mirė 1866.

195 metai, kai Panevėžio apyl. gimė (1818) PRANCIŠKUS MAČIULSKIS, kunigas, 1863 sukilimo rėmėjas. Buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1874 gyveno Bauskėje. Mirė 1889 04 16  Bauskėje.

195 metai, kai Žemaitijoje gimė apie (1818) VINCENTAS ŠUREVIČIUS, religinės literatūros vertėjas, kunigas. Baigė Varnių kunigų seminariją, kunigavo įvairiose vietose. 1846-1848 ir 1853-1859 – Naujamiesčio bažnyčios vikaras bei klebonas. Išvertė J.Falkowskio knygą „Didžioji nedėlia“ (1847). Mirė 1860 12 18 Surviliškyje (Kėdainių raj.).

180 metų, kai apie (1833) gimė SILVESRTAS KIELĖ, valstietis, slaptosios lietuviškų knygų bibliotekėlės laikytojas. Gyveno Alančiuose (Vadoklių vlsč.). 1898 07 26 per kratą jo namuose žandarai rado 20 lietuviškų knygų bibliotekėlę.

175 metai, kai (1838) gimė JUOZAPAS BUTVYDAS, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Kunigu įšventintas 1862. Vikaravo įvairiose Lietuvos parapijose, 1878 – Ramygaloje, 1880 perkeltas filialistu į Velykius. Nuo 1887 – Troškūnų klebonas. Platino lietuvišką spaudą. Mirė 1899 07 07 Troškūnuose.

170 metų, kai Suradgalio vnk. (Ramygalos vlsč.) gimė (1843) ZIGMANTAS MACKEVIČIUS, 1863 sukilimo dalyvis. 1864 ištremtas į Sibirą.

165 metai, kai Baibokuose (Krekenavos vlsč.) gimė a. (1848) JONAS TRUSAS, TRUŠAS, knygnešys. Talkino Garšvių knygnešių draugijai, slėpė savo kluone ir platino knygnešių atvežtą lietuvišką spaudą. Po 1895 kratos nuteistas metams kalėjimo ir 5 metams tremties.

160 metų, kai Purviškių vnk. (Biržų r.) gimė (1853) ANDRIUS BIELINIS, knygnešys, Jurgio Bielinio brolis. 1893-1895 dalyvavo Garšvių knygnešių organizacijos veikloje. Mirė tremtyje 1897.

160 metų, kai Seredžiuje (Jurbarko r.) gimė apie (1853) FELIKSAS RUDOKAS, kunigas, knygnešių rėmėjas. Į kunigus įšventintas 1882. Vikaravo Viduklėje (Raseinių r., Aknystoje (Latvija). Jaunimą ragino skaityti lietuviškas knygas. 1887-1892 – Geležių bažnyčios filialistas.Nuo 1892 – Seredžiaus klebonas. Bendradarbiavo su knygnešiais. Mirė 1909.

160 metų, kai Vaskonyse (Naujamiesčio vlsč.) gimė a. (1853) JONAS ČIŪRAS, knygnešys. Per kratą jo namuose 1896 rasti 35 lietuviški leidiniai. Dėl caro manifesto 1896 05 14 byla nutraukta.

155 metai, kai Gailioniuose (Linkuvos vlsč.) gimė (1858) JUOZAS GENYS, kunigas. 1897 Karsakiškio bažnyčios filialistas, nuo 1902 – Ramygalos klebonas. Ramygaloje pastatė bažnyčią, įkūrė slaptą draugiją ir knygyną, vienas pirmųjų Lietuvoje organizavo lietuviškus vakarus su vaidinimais. Toks vakaras Lingerio dvare buvo vienas pirmųjų Lietuvoje. Mirė 1907 10 22 Ramygaloje. Palaidotas bažnyčios kriptoje.

155 metai, kai Mėdžiūnuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1858) JONAS RAČIŪNAS, knygnešys. Garšvių knygnešių draugijos narys – steigėjas, vienas iš pirmųjų (1885) skyręs draugijos reikalams 200 rb. Policija 1894 kratė jo ir brolio Juozo namus, kur rado 12 knygų. Abu broliai buvo nubausti po 3 dienas arešto. Kaip Garšvių knygnešių draugijos narys nebuvo išaiškintas, todėl liko nenubaustas. Mirė 1928, palaidotas Ramygalos kapinėse.

155 metai, kai Alančiuose (Vadoklių vlsč.) (1858) gimė ANTANAS BALČIŪNAS, knygnešys. 1898 provokatoriaus buvo įskųstas žandarams. Kratos metu jo namuose rasta 10 lietuviškų knygų.

155 metai, kai Alančiuose (Vadoklių vlsč.) a. (1858) gimė JUOZAS KRIŠTOPAITIS, knygnešys. Žandarams gavus skundą, kad Alančių kaimo valstiečiai skaito lietuvišką spaudą, buvo kratyti J. Krištopaičio namai, rastos 6 lietuviškos knygos.

155 metai, kai Bernatoniuose gimė (1858) GASPARAS MEŠKAUSKAS, knygnešys. Dirbo zakristijonu Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Platino knygas tarp pažįstamų, aprūpindavo spauda ir kitus platintojus, palaikė ryšius su knygnešiais J. Milašiūnu, J. Masiuliu ir kt. Mirė 1934 01 27 Panevėžyje. Palaidotas senosiose miesto kapinėse.

155 metai, kai Limeikiuose gimė (1858) MATAS IMBRASAS, knygnešys, daraktorius. Spaudą platino ir slapta mokė vaikus Troškūnu apylinkėse (Anykščių r.). Mirė 1931 12 31.

150 metų, kai Maleišiuose (Anykščių r.) gimė (1863) ANTANAS ANTANĖLIS, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos bendradarbis. 1887 įšventintas kunigu. Kunigavo Grinkiškyje, Žeimelyje, Utenoje ir kt. Nuo 1893 – Upytės kuratas. Spaudos draudimo metais buvo nuolatinis „Tėvynės sargo“ ir kitų periodinių leidinių bendradarbis, iš knygnešių imdavo lietuviškus spaudinius. Mirė 1908 02 03 Upytėje.

150 metų, kai Skaistgiriuose (Pušaloto vlsč.) gimė (1863) KAZIMIERAS LELYS, LALIS, siuvėjas, knygnešys,  knygnešių rėmėjas. Išmokęs siuvėjo amato Jelgavoje (Latvija) atidarė savo siuvyklą. 1885 parengė siuvėjams skirtą vadovėlį lotyniškomis raidėmis. Prenumeravo, platino lietuvišką spaudą, rėmė kitus knygnešius. Mirė 1892 09 12.

150 metų, kai Garšviuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė a. (1863) AUGUSTĖ ŪDRAITĖ, knygnešė. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai, buvo brolio knygnešio Kazimiero Ūdros padėjėja ir ryšininkė, pagalbininkė platinant knygas. Po brolio arešto 1895 stengėsi aprūpinti periodine spauda ankstesnius prenumeratorius. 1931 jai paskirta valstybinė knygnešio pensija Mirė 1953 Uliūnuose (Ramygalos vlsč.), palaidota Vadaktėlių kapinėse.

150 metų, kai Juodžiuose (Šiaulių r.) gimė (1863) NAFTALIS FRIDMANAS, Lietuvos žydų visuomenės veikėjas, Lietuvos Steigiamojo Seimo narys. 1888-1907 dirbo advokatu Panevėžyje. Mirė 1921 05 06 Panevėžyje.

145 metai, kai Ramygaloje gimė (1868) RAPOLAS BALTRŪNAS, kunigas. Mokėsi Kauno dvasinėje seminarijoje. 1905 išvyko į JAV. Bendradarbiavo „Vienybėje lietuvininkų“. Mirė 1915 JAV.

140 metų, kai Zaltriškiuose (Tauragės r.) gimė (1873) ANTANAS BRUŽYS, BRUŽAS, knygnešys, Garšvių knygnešių draugijos narys. Lietuvišką spaudą į Garšvius gabeno nuo 1890. Turėjo leidimą vykti į M. Lietuvą, kur nupirkęs didelius kiekius spaudinių, juos arkliais slapta atgabendavo į Garšvius. Keletą kartų buvo įkliuvęs policijai. 1894 areštuotas, keletą metų kalintas ir ištremtas į Sibirą. Po tremties neturėjo teisės gyventi Lietuvoje.

140 metų, kai a. (1873) gimė ONA LADUKAITĖ, knygnešė. Gyveno Raukštoniuose (Ramygalos vlsč.). Įkliuvus broliui Adomui Ladukui 1895 policija kratė jos tėvų namus, kur rado lietuviškų knygų.

140 metų, kai Barklainėlių dvarelyje (Ramygalos vlsč.) gimė (1873) FELICIJONAS JUŠKEVIČIUS, kunigas, Palangos progimnazijos kapelionas. Mirė 1899 10 26. Palaidotas Palangoje.

135 metai, kai Naujamiestyje gimė (1878) TADAS ŠIURNA, visuomenės veikėjas. 1905 kaip Naujamiesčio atstovas buvo išrinktas į Vilniaus Seimą. Nuo 1907 gyveno JAV. Dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje.

135 metai, kai Pranionių dvare (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1878) MYKOLAS KONKULEVIČIUS, miškininkas. 1921 Panevėžyje įsteigė miškų technikų kursus, vėliau tapusius mokykla. Dirbo šios mokyklos dėstytoju ir vedėju. Mirė 1936 10 10 Panevėžyje.

135 metai, kai Baravykinėje (Pasvalio r.) gimė (1878) KAZIMIERAS ULIANSKIS, dailininkas, skulptorius. Nuo 1907 gyveno Panevėžyje. Kūrė dekoratyvines skulptūras bažnyčioms, antkapinius paminklus, biustus.

130 metų, kai Skindeliškėje (Marijampolės r.) gimė (1883) JONAS JUOZAS PALUKAITIS, pedagogas, literatas, visuomenės veikėjas. Baigė Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo Kretingoje, Luokėje, Upytėje, Naujamiestyje. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, rinko tautosaką. Periodikoje paskelbė publicistikos, sudarė skaitinių knygą „Žiburėlis“, parašė eilėraščių. Mirė 1918 04 12, palaidotas Naujamiesčio kapinėse.


130 metų, kai Paįstryje gimė (1883) JADVYGA STANELYTĖ, mokytoja, literatė. Mokytojavo Kauno „Saulės“ mokykloje ir mokytojų kursuose. Lietuvių katalikių moterų draugijos pirmosios valdybos vicepirmininkė (1908) ir pirmininkė (1910-1911). Talkino „Pavasario“ laikraščio redakcijai, rašė „Lietuvaitėje“.

130 metų, kai Žvirbliuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1883) VINCENTA KRANIAUSKAITĖ, daraktorė. Anksti išmokusi skaityti ir rašyti, pradėjo slapta savo namuose  iš maldaknygių ir elementorių mokyti kaimynų vaikus. Draudžiamą lietuvišką spaudą į Ėriškius atgabendavo knygnešys A. Ladukas. Tarp jos mokinių buvo ir būsimasis kalbininkas, profesorius J. Balčikonis. Mirė 1972, palaidota Ėriškių kapinėse.

130 metų, kai Panevėžyje gimė (1883) ZDISLAVAS LINDKEVIČIUS, žemės ūkio specialistas, Lenkijos politinis veikėjas. 1923-1924 – Lenkijos žemės ūkio reformos ministras, vėliau Varšuvos aukštosios žemės ūkio mokyklos profesorius. Mirė 1942.

130 metų, kai Bliūdžiuose (dab. Panevėžio sen.) gimė (1883) JULIUS KANAPECKAS, medžio drožėjas. Drožė skulptūrėles religine tematika, baldus, buities reikmenis, tapė portretus. Keletas jo darbo skulptūrėlių yra Bernatonių bendruomenės namų muziejuje. Mirė 1976.

125 metai, kai Sokeliuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1888) ADOMAS DAGIS, JAV lietuvių visuomenės veikėjas. Dalyvavo lietuvių socialistų sąjungos, Lietuvių meno sąjungos, „Aido“ choro ir kitų organizacijų veikloje.

100 metų, kai Justiniškiuose (Vadoklių vlsč., dab. Raguvos sen.) gimė (1913) ALFONSAS SMETONA-ŽYGAUDAS, partizanas. Mokėsi Šilų mokykloje. Nuo 1945 Vyčio apygardos partizanų būrio vadas, nuo 1948 – Vyčio apygardos vadas. Žuvo 1950 07 05.

90 metų, kai Užuraisčiuose (Anykščių r.) gimė (1923) KAZYS NEMANIS, tautodailininkas, medžio drožėjas. Drožti pradėjo piemenaudamas. Apsigyvenęs Panevėžyje, buvo vienas iš pirmųjų Panevėžio draugijos liaudies meistrų. Keletas šimtų jo drožtų koplytstulpių puošia Lietuvos bažnyčias, jų šventorius, kapines. Mirė 2003.

645 metai, kai (1368-08-20) istorijos šaltiniuose minimos Molainių,
Švainikų, Vaišvilčių, Prievačkos, Nevėžninkų apylinkes.
635 metai, kai (1378) istorijos šaltiniuose paminėti Vadokliai.
600 metų, kai (1413) Lietuva suskirstyta į vaivadijas. Upytės žemė tapo
Trakų vaivadijos valsčiumi.
480 metų, kai (1533) Krekenavoje įsteigta parapijinė mokykla.
465 metai, kai (1548) iš Upytės į Krekenavą perkeltas pavieto centras ir pavieto teismas (iki 1564 m.).
455 metai, kai (1558) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas     Stumbriškis.
430 metų, kai (1583):
Naujamiestyje pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia.
Naujamiestyje įsteigta mokykla.
380 metų, kai (1633):
Bygalių valstiečiai atsisakė mokėti dvarui mokestį ir vykdyti prievoles. Už tai keletas valstiečių buvo nuteisti mirti;
pirmą kartą paminėti Aščiagaliai;
Uptytės paviete prasidėjo valstiečių bruzdėjimai.
345 metai, kai (1668) pradėtos rašyti Raguvos bažnyčios metrikų knygos.
335 metai, kai (1678) Raguvoje Trakų vaivada Marcijonas Oginskis pastatė II-ąją medinę bažnyčią.
330 metų, kai (1683) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Puodžiūnų kaimas.
325 metai, kai (1688) Naujamiestyje įsteigta katalikų parapija.
240 metų, kai (1773) dokumentuose minima Vadoklių koplyčia. Manoma, jog  jos fundatorius buvo Petras Bironas.
210 metų, kai (1803):
Karsakiškyje pastatyta antroji medinė katalikų bažnyčia.
Krekenavoje pastatyta trečioji katalikų bažnyčia.
Panevėžyje pastatyta  pijorų (dab. Šv.Trejybės) bažnyčia.  
170 metų, kai (1843) įsteigta Panevėžio apskritis.
155 metai, kai (1858):
pastatyta Tiltagalių koplyčia;
dvarininkas R.Švoinickis pastatė antrąją mūrinę Barklainių koplyčią;
Smilgių bažnyčiai perstatytas fasadas ir bokštai.
150 metų, kai (1863):
Lietuvoje prasidėjo sukilimas. Svarbūs mūšiai vyko Raguvos miškuose ir Žaliojoje girioje prie Karsakiškio;
Ibutonių kaime pastatytas Vinco Svirskio sukurtas koplytstulpis.
140 metų, kai (1873) nutiestas geležinkelis Radviliškis - Panevėžys - Daugpilis.
135 metai, kai (1878) Upytėje pastatyta antroji, dabartinė Šv. Karolio Baromėjaus bažnyčia.
130 metų, kai (1883):
perstatyta Miežiškių koplyčia;
Raguvoje prie bažnyčios pastatyta mūrinė varpinė.
125 metai, kai (1888):
Karsakiškyje pastatyta dabartinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia;
Ustronėje Povilas Vidugiris pastatė svirną, kuriame šiuo metu veikia knygnešių ir J.Tumo-Vaižganto muziejus.
120 metų, kai (1893):
Krekenavos kapinėse pastatytas V.Svirskio kryžius;
Raguvoje įkurta vaistinė.
115 metų, kai (1898):
Naujamiestyje įsteigtas knygynas ir biblioteka;
Panevėžyje įkurta Z. Lurje spaustuvė. Veikė iki I-ojo pasaulinio karo.
110 metų, kai (1903):
Paįstryje įkurta rusiška mokykla;
Ramygaloje pradėjo savo veiklą vartotojų bendrovė “Žolynas”;
Raguvoje įsteigta vartotojų bendrovė.
105 metai, kai (1908):
Naujamiestyje pastatyta Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, kuri 2007 08 14 nukentėjo nuo gaisro.
Vadokliuose įsteigta “Saulės” mokykla;
įkurta Barklainių pradinė mokykla;
Panevėžyje atidaryta 4-ių klasių mokykla.
Vadokliuose įkurtas Blaivybės draugijos skyrius;
Smilgiuose surengtas pirmasis lietuviškas vakaras.
Velniakių kaimą nusiaubė gaisras, išliko tik Povilo Vidugirio sodyba.
100 metų, kai (1913):
atidarytas Antano Jurkevičiaus knygynas Ramygaloje;
Geležiuose pastatyta pradinė mokykla;
atidarytas knygynas Raguvoje.
95 metai, kai (1918):
Ramygaloje įsteigta “Saulės” progimnazija;
įsteigta Pajuosčio pradinė mokykla;
Adomavoje įsteigta Niurkonių pradinė mokykla;
vietoj Velžio-Panevėžio valsčiaus įsteigtas Panevėžio parapijinis valsčius;
Krekenavoje įkurta pavasarininkų kuopa;
pradėti steigti parapijiniai valsčių komitetai.
90 metų, kai (1923):
įsteigta Gustonių pradinė mokykla;
Panevėžyje pradėjo veikti elektros stotis;
Miežiškai tapo valsčiaus centru;
Ramygaloje žuvusiems savanoriams pastatytas paminklas.
85 metai, kai (1928):
Piniavoje pastatyta mokykla;
pastatytas tiltas per Nevėžį ties Raguva;
Vadokliuose pastatytas kryžius-paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę;
Upytėje pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybei paminėti;
Paįstrio šauliai pastatė stogastulpį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti;
Kurganavos mokykloje organizuoti vakariniai kursai suaugusiems;
Panevėžyje P. Būtėno ir L. Kuodžio iniciatyva organizuoti lietuvių kalbos kursai.
80 metų, kai (1933):
pagal inžinieriaus K.Germano projektą pasatytas arkinis Paliūniškio tiltas;
nutiestas 6 km grindinys Panevėžys-Berčiūnai;
įsteigta Rodų pradinė mokykla;
pastatyta Smilgių keturių komplektų mokykla;
įsteigta ambulatorija Raguvoje;
75 metai, kai (1938):
pastatytas tiltas per Nevėžį ties Berčiūnais;
pastatytas tiltas per Lėvens upę Piniavoje;
Bernatonyse pastatyta mokykla;
baigta Ramygalos plento statyba;
pastatyta pradinė mokykla Šiluose;
pastatyta pradinė mokykla Skaistgiriuose;
atidaryta Pranionių pradinė mokykla;
Geležių bažnyčioje įrengti vargonai;
Velykiuose pastatyta nauja klebonija ir prieglauda.
70 metų, kai (1943) nutiestas plentas Paliūniškis-Karsakiškis.
65 metai, kai (1948):
Vadokliuose įsteigtas felčerių-akušerių punktas;
Geležiuose įsteigta progimnazija;
Pakuodžiupiuose atidaryta pradinė mokykla;
Jotainių pradinė mokykla perorganizuota į septynmetę;
įkurtas Dembavos sodininkystės ūkis;
įsteigtos Berčiūnų, Geležių, Šilagalio, Žibartonių  bibliotekos; įsteigta Ėriškių mokyklos biblioteka;
Šilų mokykloje įkurtas „Vyčio“ apygardos partizanų štabas.
Panevėžio rajone prasidėjo kolektyvizacija;
Panevėžyje įsteigta neakivaizdinė vidurinė mokykla.
60 metų, kai (1953):
įkurta Ramygalos ligoninė;
įsteigta Kairių biblioteka;
įsteigta Karsakiškio mokyklos biblioteka;
sunaikinta partizanų “Vyčio” apygarda.
55 metai, kai (1958):
Paįstryje pastatytas medinis mokyklos pastatas ir įkurtas bendrabutis;
įsteigtos Alančių, Perekšlių bibliotekos;
Įsteigti Geležių kultūros namai.
50 metų, kai (1963):
pastatyti Ėriškių kultūros namai;
pastatytas Krekenavoje tiltas per Linkuvėlės upę;
Gegužinės kaime įsteigtas ryšių skyrius.
45 metai, kai (1968):
pastatyta dabartinė Raguvos vidurinė mokykla;
įsteigta Pabaltijo zoninė Paukštininkystės stotis;
įsteigtas vaikų lopšelis-darželis Dembavoje;
įsteigta Sujetų biblioteka;
įsteigti Paežerio (dab. Tiltagalių) kultūros namai;
įsteigtas vaikų lopšelis-darželis Žibartonyse;
pastatyta Sujetų pradinė mokykla;
įsteigtas Panevėžio baldų fabrikas.
40 metų, kai (1973):
įsteigta Daniūnų pradinė mokykla (anksčiau vadinosi Kuršių pradinė mokykla);
atidaryta Sodelių pradinė mokykla;
pastatyta Laukagalio pradinė mokykla;
atidarytas J.Zikaro memorialinis muziejus Paliukuose;
pastatytas Raguvos apylinkės administracinis pastatas.
   35 metai, kai (1978):
pastatyta rajono centrinė biblioteka (dabart. rajono savivaldybės viešoji biblioteka);
pastatyta dabartinė Berčiūnų mokykla;
įkurta Panevėžio radiotechninių patarnavimų įmonė;
pastatyti Naujamiesčio ir Smilgių vidurinių mokyklų priestatai;
Raguvoje pradėjo veikti Plungės liaudies kūrybos gaminių įmonės Raguvos cechas (dab.UAB “Raguvos baldų dirbtuvės”);
Žaliapurviuose pastatytas paminklas 1863 m. sukilimui atminti;
Prie Raguvos mokyklos pastatytas 80 vietų bendrabutis.
     30 metų, kai (1983):
pastatyti Naujamiesčio ir Linkaučių kultūros namai;
pastatytas prekybos centras Ėriškiuose;
pastatytas tipinis vaikų lopšelis-darželis Naujamiestyje;
pastatyta nauja vidurinė mokykla Paįstryje;
atidarytas Karsakiškio ryšių skyrius:
įsteigta G.Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija.
     25 metai, kai (1988):
atidaryta Nevėžio pradinė mokykla;
įsteigti Liūdynės kultūros namai;
įkurta Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio grupė;
įsteigtas Paįstrio kraštiečių klubas “Ąžuolas”.
    20 metų, kai (1993):
atidaryta Linkaučių pagrindinė mokykla;
Krekenavoje atidengtas paminklas  savanoriams atminti;
Žaliojoje girioje atidengtas paminklas partizanams;
Stumbriškyje pastatytas stogastulpis 1863 m. sukilėliams atminti