2008 m. liepos mėn. kraštotyros kalendorius

4 d. – 75 metai, kai Panevėžyje gimė (1933) ANTANAS BARISAS, hidrologas, geografijos m. dr., docentas. 1952 aukso medaliu baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1957 – Leningrado hidrometeorologijos institutą. Nuo 1960 dirbo VU hidrologijos katedroje, 1966 apgynė daktarinę disertaciją „Lietuvos TSR upių nuotėkio bendroji charakteristika“. Mirė 1986 10 15. Dalis jo parengtų mokslinių straipsnių liko rankraščiuose.

6 d. – 140 metų, kai Papyvesiuose (Pasvalio r.) gimė (1868) JULIUS MACIEJAUSKAS, kunigas, prelatas, visuomenės veikėjas. 1891-1897 vikaravo Ramygalos bažnyčioje. 1898 kunigavo Panevėžyje. Vėliau dirbo Švėkšnoje, Rietave. 1911 nominuotas Žemaičių vyskupijos garbės kanauninku, nuo 1927  – Telšių katedrinės kapitulos prelatu. 1938 išvyko į JAV. Los Angeles mieste pastatė Šv.Kazimiero koplyčią. Mirė 1947 05 15.

7 d. – 75 metai, kai Naujamiesčio vnk. gimė (1933) JADVYGA KARECKAITĖ-STATKEVIČIENĖ, kalbininkė, filologijos m. dr., docentė. Mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Studijavo VPI. Nuo 1958 dėsto VPI. Išleido knygas „Vientisinio sakinio skyryba“ (su G.Akelaičiu, 1978 ir 1992), „Sudėtinio sakinio skyryba“ (1979), „Lietuvių kalbos skaitiniai“ (su R. Skaisgiriene, 1990). Paskelbė straipsnių sintaksės ir kt. klausimais „Kalbotyroje“ ir kt. leidiniuose.

8 d. – 90 metų, kai Ėriškiuose gimė (1918) PETRAS BALČIKONIS, agronomas selekcininkas. 1957 baigė LŽŪA. Dirbo Vytėnų bandymų stotyje, Dūkšto bei Avižienių sodininkystės medelynuose. Paskelbė mokslinių straipsnių apie medelynų, uogų ir sodų veisimą, gėlių selekcijos ypatumus. Parašė knygas „Kardeliai“ (su kitais, 1985), „Tulpių auginimas“ (su A. Karla, 1991) ir kt. Mirė 1997 10 18 Avižieniuose (Vilniaus r.).

9 d. 75 metai, kai Paįstryje gimė (1933) REGINA ALGĖ GUDAVIČIŪTĖ-MARTINONIENĖ, bibliotekininkė, poetė. Vaikystę praleido vienkiemyje netoli Liūdynės. Mokėsi Panevėžyje. 1959 baigė VU Istorijos - filologijos fakulteto bibliotekininkystės specialybę. Išleido atsiminimų apie savo tėvą, pirmąjį Lietuvos kariuomenės kapelmeisterį, kompozitorių J.Gudavičių knygą „Susitikimai su tėvu“ (1998), eilėraščių rink. „Rožės man nedovanojo“ (1999), „Žvaigždė ant delno“ (2000). Gyvena Vilniuje ir Liudynės vnk.

13 d. – 85 metai, kai Kaune  gimė (1923) VYTAUTAS GUDELIS, profesorius, Lietuvos MA tikrasis narys, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus narys. 1933-1941 mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1947 baigė VU. Dirba Lietuvos MA geografijos institute. 1968 apgynė mokslų daktaro disertaciją „Pabaltijo reljefas ir kvartero deriniai“. Parengė 28 mokslo darbų rinkinius ir monografijas, 27 tomų „Geografijos metraštį“, redagavo tęstinį leidinį „Baltica“ (7 tomai). Bendradarbiavo leidžiant enciklopedijas.

14 d. – 105 metai, kai Užliaušiuose (Krekenavos vlsč.) gimė (1903) LEONAS RAČIŪNAS, Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoris, karininkas. 1941 01 03 enkavedistų suimtas ir Karo tribūnolo nuteistas 8 m. lagerio ir 4 m. tremties. Vėliau už antisovietinę agitaciją dar kartą nuteistas 10 metų. 1956 grįžo į Lietuvą. Gyveno ir dirbo Kaune. Mirė 1981. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1921), Savanorių (1931), ir Latvijos išvadavimo karo dešimtmečio (1929) medaliais.

15 d. – 65 metai, kai Panevėžyje gimė (1943) JOANA Danutė Plikionytė-Bružienė, dailininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Mokėsi Panevėžio ir Kauno vidurinėse mokyklose, 1968 baigė VDI. Dirba grafikos, plakato bei knygų iliustravimo srityje. Parodose dalyvauja nuo 1967.

17 d. – 130 metų, kai Želvoje (Ukmergės r.) gimė (1878) JONAS MACIEJAUSKAS, kunigas prelatas. Nuo 1923 -  Panevėžio dekanas. 1928 paskirtas Raguvos klebonu ir dekanu. Čia išdirbo dešimt metų. Jo rūpesčiu dekoruotas Raguvos bažnyčios vidus, įvesta elektra, uždengtas naujas stogas. 1931 įsigyti nauji varpai. Mirė 1938  04 01 Kaune.

17 d. – 45 metai, kai Rokiškio r. gimė (1963) EUGENIJUS ČIBINSKAS, dailininkas keramikas. 1982 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Nuo 1997 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1985 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Naujojoje Zelandijoje, Vokietijoje, JAV, Katalonijoje, Baltarusijoje ir kt.), taip pat tarptautiniuose keramikos simpoziumuose Panevėžyje. Surengė keletą personalinių parodų.

19 d. – 145 metai, kai Kaukėnuose (Raseinių r.) gimė (1863) VINCAS KAZANAUSKAS, knygnešys, Garšvių knygnešių draugijos narys. Platino knygas Šėtos, Pagirių, Truskavos, Ramygalos, Vadoklių, Raguvos, Troškūnų ir kitose vietovėse. Žiemomis daraktoriavo. 1895 suimtas ir nuteistas dviems metams kalėjimo ir trims metams tremties. Grįžo į Lietuvą 1900. 1928 paskirta knygnešio pensija. Mirė 1930 12 30 gimtinėje.

24 d. – 140 metų, kai Daukniūnuose gimė (1868) KAZIMIERAS SLIEKAS, gydytojas, visuomenės veikėjas, knygnešys. 1887 baigė Panevėžio gimnaziją, 1893 – Kijevo universiteto medicinos fakultetą. Grįžęs į Lietuvą  apsigyveno Naujamiestyje, vertėsi privačia gydytojo praktika. Palaikė ryšius su knygnešiais, šelpė juos materialiai. Vėliau išvyko į Rusiją, dirbo Astrachanės srityje, Samaros gubernijoje. Čia suradęs 1863 m. lietuvių tremtinių, paskatino juos įkurti bažnyčią, mokyklą, parūpino knygų. 1918 grįžęs į Lietuvą dirbo Panevėžio apskrities gydytoju, rėmė „Aido“ draugiją, suorganizavo „Vienybės“ klubą. Mirė 1929 12 16 Panevėžyje, palaidotas Spirakių kapinėse.

24 d. – 110 metų, kai Smilgiuose (Biržų r.) gimė (1898) ANTANAS VADOPALAS, ekonomistas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, studijavo Peterburgo politechnikos institute bei LU Kaune. 1944 pasitraukė į Vakarus, nuo 1951 gyveno JAV. Aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, buvo vienas iš aktyviausių Panevėžiečių klubo kūrėjų, 1963 Čikagoje išleistos monografijos „Panevėžys“ vienas redaktorių. Atskirais leidiniais išleido knygas „Iš kur galėjo kilti vardas Lietuva?“ (1954), „Lietuviški antropologiniai tipai“ (1972), „Vardai dumblynams ir durpynams“ (1966). Mirė 1979 04 15 Kalifornijoje (JAV).

24 d. – 75 metai, kai Panevėžyje gimė (1933) RIMTAUTAS KAŠPONIS, menotyros m. dr. 1962 baigė Lietuvos konservatoriją, stažavosi Listo aukštojoje muzikos mokykloje Budapešte, Maskvos konservatorijoje. Parašė knygą „Lietuvių tarybinė chorinė muzika a cappella“ (1979). Parengė vadovėlių ir muzikos mokomųjų priemonių („Harmonijos pagrindai“ (1965), „Solfedžio“ (1969, 2001) ir kt. Parašė straipsnių apie muzikinį auklėjimą ir muzikos dėstymo metodiką, kūrinių chorui, harmonizavo lietuvių liaudies dainų.

24 d. – 70 metų, kai (1938) Gitėnuose  (Miežiškių vlsč.) gimė ONA ŠTITILIENĖ SKREBYTĖ, pedagogė, socialinių m. dr. 1951 baigė Miežiškių septynmetę mokyklą, 1955 – Panevėžio pedagoginę mokyklą. Trejus metus mokytojavo Šilų septynmetėje mokykloje, vėliau studijavo pedagogiką Šiaulių PI. Baigusi studijas ten pat dirbo, mokėsi aspirantūroje. 1992-2000 buvo Specialiųjų metodikų katedros vedėja. Parengė naujų matematikos programų vaikams su negalia, išleido matematikos vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, paskelbė mokslinių publikacijų.

31 d. – 55 metai, kai Juodupėje (Rokiškio r.) gimė (1953) BRONĖ ICIUKIENĖ, pedagogė, dailiųjų amatų meistrė. Nuo 1971 užsiima audimu, nėrimu, semegrafijos darbais. Gyvena Panevėžyje, dalyvauja parodose.

28 d. – 20 metų, kai įkurta (1988) Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio grupė.